Nuo 2014 metų, kuomet Lietuvoje buvo nustatytas pirmas afrikinio kiaulių maro (AKM) atvejis, dėl šios ligos jau yra sunaikinta per 9 tūkst. AKM užsikrėtusių sumedžiotų ir rastų nugaišusių šernų bei 78 tūkst. kiaulių skirtingo dydžio kiaulininkystės ūkiuose. Taip pat nustatyta, jog beveik 98 proc. Lietuvos teritorijos yra žkrėsta AKM.
Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Panevėžio departamento direktorius Žydrūnas Vaišvila pristatė, kokia afrikinio kiaulių maro situacija Panevėžio rajone.
– Ar labai daug nustatyta AKM atvejų Panevėžio rajone pastaruoju metu?
– Turėčiau pasidžiaugti, kad šiuo metu Panevėžio rajone nėra nustatyta AKM atvejų. Banga praplaukė pro mus, o dabar kol kas nėra nustatyta AKM nei fermose, nei miškuose. Paskutiniai atvejai buvo užfiksuoti 2021 metais, ir tai buvo šernai.
– Tai galima skelbti džiugią naujieną, kad AKM suvaldytas, ar gali būti kitaip?
– Teko bendrauti su latviais ir teko sužinoti, jog AKM pamažu sugrįžta. Tačiau šios ligos atvejai pasitraukė link Marijampolės ir Klaipėdos kraštų.
– O sakykite, kaip sekėsi medžioti šernus Panevėžio rajone.
– Medžiotojai buvo skatinami medžioti šernus ir jie netgi gaudavo užmokestį už sumedžiotą žvėrį. Kaip ir visoje Lietuvoje, šernai buvo šaudomi ir Panevėžio rajone. Kiaulėms paskutiniai AKM atvejai – septyni – buvo nustatyti, berods, 2017 metais. Statistika su šernais fiksuojama nuo 2016 metų. Tada buvo sumedžiota 19 šernų, 2017 metais – 369 šernai, 2018 metais – 387, 2019 metais – devyni, o 2020 ir 2021 metais – po šešis šernus. 2022 metais užsikrėtusių sumedžiotų šernų neturėjome.
– Tai gal tų šernų nebeliko, kad pernai nebuvo AKM atvejų?
– Taip nėra, nes medžioklės vyksta ir sumedžiotų žvėrių mėsą medžiotojai atveža tikrinti. Kita vertus, šernų populiacija atsigauna, todėl reikia stebėti, kad AKM nepradėtų plisti. Kviesime ir medžioklius į pagalbą. Jų patirtis ir nuomonė padės sukurti šernų populiacijoje paplitusio AKM viruso efektyvias valdymo ir kontrolės priemones bei skatins abipusį bendradarbiavimą.
