Prieš šešerius metus Lietuvoje įvesti tiesioginiai merų rinkimai prieštarauja Konstitucijai, šiandien paskelbė Konstitucinis Teismas (KT).
„Pažymėtina, kad teisės požiūriu tiesioginiai merų rinkimai, kai jį rinktų savivaldybės bendruomenė, yra įmanomi tik pakeitus Konstituciją“, – pareiškė teismas.
Įsigalios po poros metų
Šis KT nutarimas įsigalios 2023 metų gegužės 3 dieną, tai yra baigiantis dabar išrinktų merų kadencijai.
„Tai reiškia, kad 2019 metų (ir paskesniuose) rinkimuose išrinkti savivaldybių merai galės vykdyti savo pareigas iki savo kadencijos pabaigos. Tačiau 2023 metais tiesioginiai savivaldybių merų rinkimai bus įmanomi tik tuo atveju, jeigu iki tol bus padarytos atitinkamos Konstitucijos 119 straipsnio pataisos“, – pažymėjo teismas.
Žingsnis atgal
Panevėžio miesto meras Rytis Račkauskas tokį Konstitucinio teismo sprendimą vertina, kaip didžiulį žingsnį atgal.
„Pirmiausia – demokratijos prasme. Piliečiai praranda galimybę tiesiogiai išsirinkti merą – miesto šeimininką. Labai keista, kad dabar atrandama, jog tiesioginiai merų rinkimai prieštarauja Konstitucijai. Neraminai tai, kad žinomi šių pasikeitimų iniciatoriai ir kokia partija stovi už šio proceso. Jeigu nesugebama laimėti rinkimų ir nesistengiama būti patiems stipresniais, einama paprasčiausiu keliu – keičiamos žaidimo taisyklės. Taip bandoma stiprinti partines galias ir interesus, bet jos stiprinamos piliečių sąskaita“, – aiškino R. Račkauskas.
Kur buvo teisininkai?
Panevėžio rajono meras Povilas Žagunis taip pat stebisi, kad tik dabar KT priėmė tokį nutarimą.
„Keisčiausia, kad turėjo praeiti keleri metai, jog KT priėmė nutarimą, kad tiesioginiai merų rinkimai prieštarauja Konstitucijai. Jeigu KT paneigė nutarimą, tai kur buvo teisininkai, kurie pritarė tiesioginiams merų rinkimams? Žmonių valia tiesiogiai rinkti merus – paminta. Priimant nutartį dėl tiesioginių mero rinkimų, dirbo ir teisininkai, ir Seimas, tai kur buvo teisinės žinios? Jeigu rajono Savivaldybė priimtų teisiškai nepagrįsta sprendimą, iškart Vyriausybės atstovas baksnotų ir lieptų atšaukti. Tai yra blogai – nenusakomi žaidimai vyksta“, – svarstė P. Žagunis.
Kreipėsi konservatoriai
Dėl tiesioginių merų rinkimų į KT buvo kreipęsi 46 praėjusios kadencijos parlamentarai, daugiausia – konservatoriai, tačiau tarp pasirašiusiųjų buvo ir keli liberalai, „darbiečiai“, buvę „tvarkiečiai“.
Jie kėlė klausimą, ar buvo galima Lietuvoje įteisinti tiesioginius merų rinkimus nepakeitus Konstitucijos.
Seimo nariams kilo abejonių, ar skirtingas mero ir savivaldybės tarybos narių rinkimo būdas, išskirtinė ir plati tiesiogiai išrinkto mero kompetencija, iš dalies įsiterpianti į savivaldos vykdomosios institucijos kompetenciją, neprieštarauja Konstitucijoje įtvirtintai vienpakopei savivaldos sistemai.
Jų teigimu, Konstitucija nediferencijuoja tarybos narių, o atvirkščiai, – įtvirtina visiems vienodą teisinį reguliavimą.
Tiesioginiai merų rinkimai Lietuvoje įvesti 2015 metais. Savivaldybių merai jau du kartus rinkti tiesiogiai. Anksčiau merus rinkdavo savivaldybių tarybos.
