Seimas gerokai padidino baudas už aplinkos teršimą. Įmonėms už neteisėtą atliekų išmetimą į aplinką nuo kitų metų sausio baudos didės daugiau kaip du kartus, gyventojai taip pat bus baudžiami griežčiau.
Šie pakeitimai, kurie įsigalios nuo 2024 metų pradžios, leis sustabdyti galimas neteisėtas veikas, susijusias su neteisėtu atliekų išmetimu aplinkoje, o sankcijos bus atgrasančios ir efektyvios.
Nustatė baudų dydžius
Administracinė atsakomybė fiziniams ir juridiniams asmenims bus taikoma tuo atveju, kai į aplinką išmetama ne daugiau kaip 15 kubinių metrų nepavojingųjų atliekų ir ne daugiau kaip 7 kubiniai metrai pavojingųjų atliekų. Jeigu būtų išmesti didesni kiekiai, tai užtrauks baudžiamąją atsakomybę.
Įmonėms už neteisėtą atliekų išmetimą į aplinką baudos didėja daugiau nei du kartus ir sieks iki 84 tūkst. eurų, jų dydis priklausys nuo išmetamų atliekų kiekio. Nepavojingų atliekų į aplinką išmetus nuo 5 iki 15 kubinių metrų, įmonėms gresia 3,9-8,4 tūkst. eurų bauda, nusižengus pakartotinai – 4,8–11 tūkst. eurų.
Už 5–7 kubinių metrų pavojingų atliekų išmetimą įmonėms baudos siektų 22–39 tūkst. eurų vietoje dabartinių 8–14 tūkst. eurų. Už pakartotinį pažeidimą baudos siektų 39–84 tūkst. eurų.
Sukurtas žemėlapis
Aplinkos apsaugos departamento (AAD) Komunikacijos skyriaus vedėja Laima Grižaitė aiškino, kad Miškų kontrolės departamento pareigūnai fiksavo miško žemėje apie 40 atvejų teršimo atliekomis Panevėžio miškų kontrolės skyriaus teritorijoje.
„Panevėžio miškų kontrolės skyriaus teritoriją patenka Panevėžio miesto ir rajono savivaldybės. Dažniausiai miškas teršiamas buitinėmis, būsto remonto ir statybinėmis atliekomis bei padangomis. Beje, dalį atvejų, kuriuos žmonės pažymėjo žemėlapyje, galite peržiūrėti ir www.tvarkaulietuva.lt“, – pasakojo L. Grižaitė.
Sulaukė baudų
Pasak Komunikacijos skyriaus vedėjos, šiais metais jau yra nubaustų už aplinkos teršimą.
„Šiemet dėl teršimo nepavojingomis atliekomis nubausti 3 juridiniai ir 156 fiziniai asmenys, 42 fiziniai asmenys buvo bausti už aplinkos teršimą pavojingomis atliekomis. Pernai dėl teršimo nepavojingomis atliekomis nubausti 5 juridiniai ir 151 fizinis asmuo, pavojingomis atliekomis – 41 fizinis asmenuo“, – pristatė teršimo atvejus L. Grižaitė.
„Per šiuos metus iki spalio 31 dienos už aplinkos teršimą atliekomis AAD gavo 976 pranešimus. Panevėžio valdyba per tą laikotarpį gavo 62 pranešimus apie teršimą, o daugiausia pranešimų gavo Vilniaus valdyba – 304. Departamento pareigūnai nuo „Tvarkau Lietuvą“ paskelbimo rugsėjo pradžioje ištyrė 48 atliekų teršimo atvejus ir perdavė tvarkyti atsakingiems asmenims 68 atliekomis užterštas teritorijas“, – sakė AAD Komunikacijos skyriaus vedėja.
Šiukšlintojai – buitiniai
Valstybinės miškų urėdijos (VMU) Panevėžio regioninio padalinio vadovas Giedrius Bronušas sako, kad padalinio miškai nėra skaudi teritorija.
„Nėra, kad vežtų automobiliais atliekas į miškus, kaip yra miškuose, kurie arčiau didmiesčių, kaip, pavyzdžiui, Vilnijos kraštuose. Panevėžio miškų šiukšlinimas – buitinis. Dažnai tenka matyti skelbimus laikraščiuose, kad išveža šiukšles, atliekas. Atvažiuoja ir išveža šiukšles už tam tikrą mokestį, bet tos atliekos nukeliauja ne į sąvartyną, bet į miškus“, – aiškino G. Bronušas.
Pasižymi sodų bendrijos
Pasak Panevėžio regioninio padalinio vadovo, didžiausi šiukšlintojai – sodų bendrijos.
„Sodų bendrijos aptvertos tvoromis, o už tvoros ir susidaro atliekų krūvos. Ypač šiukšlina sodų bendrijos, esančios miško teritorijoje ir besiribojančios su valstybiniu mišku. Miškininkai atlieka šviečiamąjį darbą, ir jiems tenka kalbėtis su sodininkų bendrijų žmonėmis. Dar pasitaiko ir tokių atvejų, kai pastatomas lauko tualetas miške. Tenka identifikuoti tualetų savininkus ir bausti administracinėmis baudomis“, – pasakojo G. Bronušas ir teigė, kad geriausia priemonė prieš šiukšlintojus – viešumas.
Ne bausti, o viešinti
Anot VMU Panevėžio regioninio padalinio vadovo, pavyksta pagauti šiukšlintojus.
„Turiu kelias keistas sėkmės istorijas ir tai buvo šiais metais. Atradome maišiukus su šiukšlėmis, o tarp šiukšlių surašytą administracinės baudos protokolą. Ten visos žmogaus koordinatės. Šiukšlintojas buvo surastas, ir jis nieko nelaukdamas susitvarkė. Pats svarbiausias dalykas ne bausti, o viešinti. Viešumas ir prevencija – pakankamai gera kovos priemonė prieš šiukšlintojus, bet piktybiniai šiukšlintojai – baudžiami“, – teigė G. Bronušas ir sakė, kad girininkams patiems tenka surinkti paliktas šiukšles, atliekas ir išvežti į sąvartyną.
„Per mėnesį vidutiniškai į sąvartyną pristatome per 17 padangų, nors kartais jų būna ir daugiau – iki 50 vienetų. Be to, į sąvartyną išvežame per toną įvairių šiukšlių, atliekų. Beje, po žiemos, ankstyvą pavasarį, tenka išvežti ir didesnius kiekius šiukšlių – dvi–tris tonas per mėnesį“, – suskaičiavo mėnesio atliekų kiekius G. Bronušas.
