Panevėžio rajone mažėja atliekomis užterštų vietų. Neseniai buvo sutvarkytas šiukšlynas netoli Krekenavos esančiame Tabolskos kaime. Kad miškuose mažėja šiukšlynų, džiaugiasi Valstybinės miškų urėdijos (VMU) Panevėžio regioninio padalinio miškininkai.
Informacija interaktyviame žemėlapyje
Krekenavos seniūnijos seniūnas Vaidas Kaušakys pasakojo, kaip pavyko sutvarkyti užterštą teritoriją netoli Krekenavos miestelio.
„Apie užterštą teritoriją buvo įdėta informacija į Aplinkos apsaugos departamento sukurtą interaktyvų žemėlapį www.tvarkaulietuva.lt. Jame buvo pažymėta, kur yra tas šiukšlynas, o aplinkosaugininkai sureagavo. Drauge su ekologu priėmėm sprendimą, kad šiukšlyną būtina sutvarkyti. Panevėžio rajone yra rangovas, kuris tvarko užterštas teritorijas. Vieta buvo per pusdienį sutvarkyta“ , – aiškino seniūnas V. Kaušakys.
Pasak Krekenavos seniūno, ta vieta – ilgametis šiukšlynas, užteršta teritorija jau seniai žinoma.
„Dėka pilietiškų žmonių, kurie įdėjo informaciją į interaktyvų žemėlapį, praėjusią savaitę pavyko šiukšlyną susitvarkyti. Tai – nelegalus šiukšlynas ir jame daugiausia buvo sukrautos buitinės atliekos – senos sofos, kiti netinkami baldai. Žmonės nesivargino minėtų daiktų išvežti į specialią didžiagabaritinių atliekų surinkimo aikštelę – jomis atsikratė prie Tabolskos kaimelio. Manau, kad pašiukšlino Krekenavos seniūnijos gyventojai. Galima sakyti, vietiniai“, – sakė V. Kaušakys ir teigė, kad šiukšlintojų ir nelegalių šiukšlynų mažėja.
Atliekas vis dar… į mišką
Valstybinės miškų urėdijos (VMU) Panevėžio regioninio padalinio vadovas Giedrius Bronušas sako, kad padalinio miškuose palikti atliekas gyventojai dar neatprato.
„Vis dar pasitaiko, kad žmonės veža atliekas į mišką. Paskutinis atvejis užfiksuotas prieš porą savaičių. Tai reiškia, kad žmonės vis dar atsikrato šiukšlių miškuose. Panevėžio miškų šiukšlinimas – buitinis, bet dažnai išmetamos ir statybinės, ir automobilių remonto atliekos. Tenka matyti skelbimus laikraščiuose, kad išveža šiukšles, atliekas. Atvažiuoja ir išveža šiukšles už tam tikrą mokestį, bet tos atliekos nukeliauja ne į sąvartyną, bet į miškus“, – aiškino G. Bronušas ir tvirtino, kad miškininkai atlieka tyrimus ir bando nustatyti šiukšlintojus, o jiems padeda aplinkosaugininkai.
Renkasi vis kitas vietas
„Jei aplinkosaugininkai nenustato, kam priklauso atliekos, tuomet kreipiasi į miškininkus, kad šiukšlės būtų sutvarkytos – išvežtos į sąvartyną. Miškai yra valstybiniai, ir VMU Panevėžio regiono padalinio miškininkai privalo sutvarkyti nelegalius sąvartynus. Todėl ir atrodo, kad šiukšlinimo situacija neblogėja, nors šiukšlintojų nerandame“, – pasakojo girininkas ir sakė, kad vietos, kuriose atsiranda nelegalūs sąvartynai, vis kitos – ten, kur galima privažiuoti automobiliu, ten ir paliekamos atliekos.
VMU Panevėžio regiono padalinio vadovas aiškino, kad kiekvieną mėnesį suskaičiuoja, kiek miškininkai į sąvartyną išvežė iš valstybinių miškų surinktų atliekų.
„Vedame šiokią tokią statistiką – patiems įdomu, kiek kilogramų atliekų išvežėme iš miško. Per rugsėjo ir spalio mėnesius miškininkai iš Panevėžio regiono miškų išvežė tris padangas, o tai labai nedaug, bet buitinių atliekų į Panevėžio regioninį sąvartyną išvežėme 690 kg. Atvežę į regioninį sąvartyną sumokame privalomą mokestį – nuo mokesčių nesame atleidžiami“, – teigė G. Bronušas.
Ne bausti, o viešinti
VMU Panevėžio regioninio padalinio vadovas prisiminė, kad prieš metu pavyko pagauti šiukšlintojus.
„Turiu kelias sėkmės istorijas, ir tai buvo 2023 metais. Atradome maišus su šiukšlėmis, o tarp šiukšlių surašytą administracinės baudos protokolą. Ten visos žmogaus koordinatės. Šiukšlintojas buvo surastas, ir jis nieko nelaukdamas susitvarkė. Pats svarbiausias dalykas ne bausti, o viešinti. Viešumas ir prevencija – pakankamai gera kovos priemonė prieš šiukšlintojus“, – įsitikinęs G. Bronušas ir pridūrė, kad piktybiniai šiukšlintojai yra baudžiami.
Žaliąsias atliekas – už tvoros
Panevėžio rajone iš gyventojų susidariusias atliekas surenka įmonė „Švaros komanda“. Jos vadovas Alfredas Vitkus pasakojo, kad anksčiau nemažai atliekų išveždavo iš pamiškių.
„Dabar žmonės priveža statybinių atliekų, nes į sąvartyną jas vežti brangu. Pavasarį, vasarą, rudenį daugiau tenka vežti žaliąsias atliekas. Tačiau su jomis nėra taip blogai kaip su statybinėmis, žaliosios greičiau suyra, bet jų krūvos negražiai atrodo“, – aiškino A. Vitkus ir pripažino, kad daugiausia vargo turi su sodų bendrijų gyventojais – jie didžiausi šiukšlintojai.
„Sodų bendrijos aptvertos tvoromis, o už tvorų ir susidaro atliekų krūvos. Dažniausiai ten pūpso žaliosios atliekos. Sodų bendrijų nariams nė motais, kad prie konteinerių suverčia žaliąsias atliekas. Lengvai jomis atsikratė, o paskui dejuoja, kad atliekos neišvežamos. Tačiau tikimės, kad kitais metais šią problemą Panevėžio rajono savivaldybė išspręs – planuoja įrengti vaizdo kameras“, – svarstė A. Vitkus.
