Šią savaitę, antradienį, sugedo „Ekrano“ marių užtvankos šliuzas ir, nevaldomai veržiantis vandeniui, patvino per miestą tekantis Nevėžis.
Tos pačios dienos popietę vandens tekėjimas buvo suvaldytas, tačiau dėl įvykio paskelbta ekstremali situacija. Ji tęsis tol, kol naujas skydas atsidurs savo vietoje.
Senasis, sugedęs šliuzo skydas vakar sėkmingai buvo iškeltas ir perduotas ekspertams, kurie nustatys, kodėl konstrukcija neatlaikė vandens spaudimo.
Pakvietė ministrą
Panevėžio vicemeras Valdemaras Jakštas teigė, jog nors Aplinkos ministerija pasisako ir finansuoja užtvankų, kurios nebetinkamos naudoti, griovimą, o ne tvarkymą, griauti „Ekrano“ užtvankos Panevėžio savivaldybė neketina.
„Tikrai negriausim. Ji buvo statoma gamybiniams „Ekrano“ gamyklos poreikiams ir dabar tam tikslui nebereikalinga, bet visa aplinka yra sutvarkyta, buvo pasitelktos ir europinės lėšos, įrengti paplūdimiai, aikštynai, pėsčiųjų-dviračių takai. Todėl kalbinsiu aplinkos ministrą Simoną Gentvilą, kad atvažiuotų pažiūrėti ir įvertinti Panevėžio užtvanką“, – sakė V. Jakštas.
Statys žuvitakį
Anot jo, užtvankos yra skirtingos ir griauti apleistą, bešeimininkę užtvanką yra viena, bet „Ekrano“ marių užtvanka reikalinga, nes patvankos zonoje įrengta rekreacinė zona.
„Nevėžis labai nevandeninga upė, jei nuleisim vandenį turėsim melioracijos griovį miesto viduryje. Užtvanka miesto, aišku, turime prižiūrėti, remontuoti, neketiname prašyti visų reikalingų pinigų. Todėl ir kalbėjausi su ministru S. Gentvilu bei pakviečiau jį atvažiuoti ir apžiūrėti Panevėžio užtvanką. Ministras pažadėjo atvažiuoti, o tuo pačiu bus galima aptarti galimybę statyti žuvitakį. Manau, kad tuomet bus galima kalbėti ir apie pinigus žuvitakiams įrengti, nors unguriai Nevėžio upėje ir neneršia“, – pasakojo vicemeras V. Jakštas ir sakė, kad apie būsimą aplinkos ministro vizitą informavo ir Panevėžio rajono merą Povilą Žagunį.
„Panevėžio rajone yra ne viena užtvanka, todėl ministrui pravartu ir jas apžiūrėti bei įvertinti. Galbūt jų visų ir nereikia, gal kai kurias reikia griauti, o kitoms įrengti žuvitakius“, – teigė V. Jakštas.
Sugriežtino reikalavimus
Aplinkos ministras S. Gentvilas po užtvankos avarijos Panevėžyje aiškino, jog ministerija laikosi politikos griauti užtvankas, tai jau daroma ir kitose Europos šalyse, tad lėšų jų remontui neskiriama.
Ministerija rudenį paskelbs užtvankų griovimo programą, taip pat finansuos žuvitakių jose įrengimą, nes užtvankos upės gyvenimą suskaido ir trukdo žuvų nerštui.
„Matysime, kalbėsimės, bet šiaip valstybė turi apie 800 užtvankų, savivalda – kelis šimtus. Visi mes rūpinamės savo užtvankomis. Mes, kaip Aplinkos ministerija, pinigus turime tik griovimui arba žuvitakių įrengimui“, – sakė S. Gentvilas.
Pasak S. Gentvilo, Lietuvoje jau dešimtmetį negalima statyti užtvankų, o birželio 30 dieną priimtas Vandens įstatymas, kuris dar labiau sugriežtino reikalavimus ir įpareigoja kiekvieną užtvankos savininką padaryti žuvitakį iki 2026 metų, reguliuoti debitą, kad užtvanka nenusausintų vagos, laikytis aplinkosauginių reikalavimų.
Aplinkos ministerijos duomenimis, šalyje yra 1351 užtvanka, iš jų 535 priklauso valstybei, 144 neregistruotos, 136 yra privačios. Apie 40 proc. užtvankų nesama informacijos.
