Panevėžietė Tatjana gyvena su mamos dovanotu inkstu: dabar vėl gali džiaugtis gyvenimu

AutoriusJP
FotoNTB
Tatjanos mama Galina po gyvosios donorystės dovanos dukrai gyvena su vienu inkstu, tačiau dėl to jos gyvenimo kokybė nė kiek nesuprastėjo.

Panevėžietė Tatjana savyje nešiojasi dalelę mamos – prieš 4-erius metus moteriai prireikus inksto transplantacijos jos donore tapo mama. Dabar Tatjanai nebereikia atlikti kasdienių dializės procedūrų, gyvenimas tapo laisvesnis. Tatjanos mama Galina po gyvosios donorystės dovanos dukrai gyvena su vienu inkstu, tačiau dėl to jos gyvenimo kokybė nė kiek nesuprastėjo.

Tatjanai buvo vos 14 metų, kai ji susirgo sunkia pirmojo tipo cukrinio diabeto forma.

„Mane į ligoninę paguldė per mano gimtadienį, o kitą dieną prasidėjo gyvenimas „ant adatų“. Mama sakė, kad gyvenome labai gerai – skaičiavome angliavandenius, matavome cukraus kiekį kraujyje. Aš tų dviejų metų beveik neatsimenu. Mano atsiminimuose yra likusios tik akimirkos iš ligoninės palatos ir reanimacijos skyriaus“, – prisimena ji.

Sutriko inkstų funkcija

Paauglystė Tatjaną vertė maištauti ir prieš ligą – ji nesileisdavo insulino, nematuodavo cukraus kiekio kraujyje. Tuo metu jos inkstų funkcija pamažu prastėjo.

„Kad inkstai po truputėlį gedo, aš irgi žinojau, nes gydytojai vis sakydavo, kad šlapime rasdavo baltymo. Galų gale inkstų funkcija visiškai suprastėjo.

Tuomet buvau 36-erių. Mane nuolat pykino, jaučiau silpnumą, negalėdavau atsikelti iš lovos. Mano būklė greitai tapo bloga ir reikėjo daryti dializės procedūras“, – pasakoja Tatjana.

Moteris nusprendė atlikti peritoninės dializės procedūras, kurias kasnakt reikia atlikti namuose.

„Aš dializes atlikau vos pusę metų. Buvau įtraukta į transplantacijos laukiančiųjų sąrašą, bet nebuvo aišku, kada mane pakvies ir ar pakvies“, – pasakoja moteris.

Donore tapo mama

Kadangi Tatjanos savijauta buvo prasta, gydytojai moteriai pasiūlė pabandyti „aplenkti“ transplantacijos laukiančiųjų sąrašą ir tarp artimųjų paieškoti žmogaus, kuris sutiktų padovanoti jai vieną iš savo inkstų.

„Pirmiausiai siūlėsi sesuo, bet ji jaunesnė už mane, jai buvo vos kiek per dvidešimt metų, tad gydytojai nusprendė, kad ji dar per jauna tapti donore.

Mama sutiko išsitirti. Mamos inkstas man tiko ir buvo suplanuota transplantacija“, – pasakoja moteris.

Tatjana su mama Galina į ligoninę atvyko diena prieš suplanuotas operacijas. Jau kitą dieną buvo atlikta transplantacija. Tatjanai pooperacinis laikotarpis nebuvo toks sklandus, kokio buvo viltasi.

„Iš pradžių po inksto transplantacijos prasidėjo mamos dovanoto inksto atmetimas, bet inksto funkciją pavyko atstatyti medikamentais.

Mano mama labai greitai atsigavo po transplantacijos, ji ir dabar kupina energijos. Jos gyvenimui nedaro įtakos tai, kad dabar gyvena su vienu inkstu“, – pasakoja Tatjana.

Moteris šypsosi, kad visada suprato, jog ji yra mamos dalis, tačiau dabar ir joje gyvena dalis mamos.

Džiaugiasi gyvenimu

Tatjana džiaugiasi, kad dėl atliktos transplantacijos nebereikia dializės procedūrų:

„Mano pačios gyvenimas labai pasikeitė, nes nebereikia kiekvieną naktį jungtis prie aparatų. Žinoma, jėgų per daugiausiai neturiu, bet nebereikia kiekvieną kartą važiuojant vis mąstyti, ar pasiėmiau viską, kad galėčiau atlikti dializės procedūras. Dabar aš džiaugiuosi gyvenimu“.

Moteris skatina ir kitus susimąstyti apie organų donorystę bei apie tai pasikalbėti su savo artimaisiais.

„Kartais tenka išgirsti, kai žmonės sako, kad nori pasilaidoti visas ir niekam nieko tikrai neatiduos. Bet juk po mirties pačiam žmogui nebereikės organų. O galbūt jis galėtų padovanoti organus ir taip išgelbėti kitus žmones? Suprantu, kad mirties tema yra baugi, tačiau apie tai reikia kalbėti“, – ragina Tatjana.


Palikti komentarą

* JP.lt už komentarų turinį neatsako. Už komentarus atsako juos paskelbę skaitytojai. JP.lt pasilieka teisę šalinti necenzūrinius, nekultūringus ir neetiškus skaitytojų komentarus, kaip ir tuos, kuriais skatinama visuomenės grupių nesantaika, šmeižiami ar įžeidinėjami žmonės, o duomenis apie tai Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka perduoti teisėsaugos institucijoms. JP.lt skatina komentuoti atsakingai ir gerbti kitų skaitytojų nuomonę.

PANAŠŪS STRAIPSNIAI

Primena, kada galima aukoti kraujo persirgus gripu ir kitomis virusinėmis ligomis

JP Redakcija

Nacionalinis transplantacijos biuras: artimųjų atsisakymas donorystei pirmąjį metų mėnesį tesiekia 20 proc.

JP Redakcija

Pernai paaukota daugiausia kraujo Lietuvos donorystės istorijoje

JP Redakcija

Naujausi straipsniai

Šioje svetainėje naudojami slapukai (angl. cookies). Sutikdami paspauskite mygtuką „Sutinku“ arba naršykite toliau. Sutikti Skaityti daugiau

WordPress Ads