Šiandien jau dešimtą kartą Panevėžio miškų urėdija įteikė šventinę dovaną panevėžiečiams – dalino eglių šakas ir tradiciškai kvietė parsinešti Kalėdas į savo namus. Panevėžyje akcija vyko Laisvės aikštėje. Beveik 4 tūkst. eglišakių panevėžiečiai išgraibstė akimirksniu.
Pirmą kartą eglių šakos dalintos Ramygalos ir Krekenavoje. Per visas tris vietas miškininkai išdalino per 6 tūkst. eglių šakų.
Sutikta panevėžietė Loreta naujienų portalui JP pasakojo, kad ne sau šakos nori. „Noriu senyvai kaimynei parnešti. Nelabai gali vaikščioti, o kai gali padėti, tai tą ir darau. Šiaip nereikia eglės šakos, bet dėl kito – galiu gerą darbą padaryti“, – sakė jaunoji moteris.
Ponia Genovaitė teigė, kad, kai dalina Laisvės aikštėje eglės šakas, eina visada pasiimti. „Jau gal dešimti metai kai ateinu į Laisvės aikštę ir pasirenku šakas. Žinoma, negražu, kai žmonės puola tarsi tų šakų neliktų. Tačiau sulaukiu savo eilės ir ramiai pasiimu dvi-tris šakas. Imu ne tik sau, bet ir kiemui papuošti bei kaimynei riekia parnešti. Juk kaimynais reikia pasirūpinti“, – nuoširdi buvo panevėžietė.
Panevėžio miškų urėdijos Miško želdinimo inžinierius Valdas Juozaitis naujienų portalui JP pasakojo, kad šiais metais pirmą kartą bando dalinti eglių šakas ne tik Panevėžyje. „Nusprendėme dalinti dar dvejose vietose Panevėžio rajone. Nežinau, ar pasitvirtins, bet bandyti reikia. Kita vertus, eglių šakų dalinimas pasitvirtina – žmonės mažiau kenkia miškams: nekerta savavališkai eglių“, – pasidžiaugė akcija miškininkas.
Be to, miškininkai įsitikinę, kad eglišakių dalinimo akcija skatina ir žmonių kūrybiškumą – visi namiškiai gali drauge sukurti meninę kompoziciją, kabinti ant šakos galbūt net pačių rankomis gamintus žaisliukus.
Eglės šakos pritaikymas labai universalus – ji gali tapti šventinio stalo puošmena ar būti jaukiai įkurdinta kitoje namų erdvėje.
Miškininkai tikisi, kad per akciją dovanotos šakos papuoš daugelį namų, sukurs šventinę nuotaiką ir padės nuo kirvio apsaugoti šimtus miškuose augančių eglučių. Eglišakiai atkeliaus iš paruoštų miško kirtimų valksmų ir nė viena eglutė nebus nukirsta. Augančiomis žaliaskarėmis miškininkai ragina grožėtis gamtoje. Juk iki metro aukščio eglutė užauga tik per 6-7 metus.
[quote_box_center] Baudos
Artėjant Kalėdoms ir prasidėjus prekybai eglutėmis, į miško žaliaskares krypsta ir piktavalių akys. Ketinantiems savavališkai jas kirsti aplinkosaugininkai primena, kad už tai gresia administracinė atsakomybė.
Administracinių nusižengimų kodeksas (272 str.) numato, kad savavališkas medžių ir krūmų kirtimas, naikinimas arba žalojimas valstybės miško žemėje, kai iškertama, sunaikinama ar sužalojama ne daugiau kaip 10 kietmetrių medžių ir (ar) krūmų, užtraukia baudą nuo 60 iki 300 eurų.
Už laukinės augalijos išteklių naudojimą pažeidžiant nustatytą tvarką gali būti skiriama nuo 10 iki 30 eurų bauda, juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo 30 iki 60 eurų. Prekyba laukiniais augalais ar jų dalimis pažeidžiant nustatytą tvarką užtraukia nuo 10 iki 30 eurų baudą, juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo 70 iki 140 eurų. [/quote_box_center]