Laikai, kai vaikai prieš rugsėjo 1-osios šventę matuodavosi drabužius ant kartono gabalo turguje, gaujos siautėjo miestų gatvėse ir mados etalonu buvo laikomos trys „ADIDAS“ juostelės – vėl grįžta. Tik šįkart apie tai pasakos panevėžietis aktorius Dominykas Vaitiekūnas.
Pradės Panevėžyje
„Slabodkės vyšnelė“ – tai Dominyko šeimos istorijos pasakojimas scenoje. Aktorius prisimins vėlyvojo sovietmečio metą, „laukinių devyniasdešimtųjų“ epizodus ir grįš į 2021-uosius metus.
„Slabodkės vyšnelė“ – tai mano autobiografinis muzikinis spektaklis, kuriame skambės istorijos iš mano ir giminaičių gyvenimo. Istorijos veiksmas prasideda Panevėžyje, Statybininkų gatvėje – prie buvusios parduotuvės „Snaigė“. Po to keliausime į vieną Kauno miegamąjį rajoną, pramintą „Slabodke“ (Vilijampolė)“, – pradėjo pasakoti D. Vaitiekūnas.
Istorijos eigoje keisis ir vieta, ir laikas.
„Tarp „Slabodkės“ ir Panevėžio keliausime ne vieną kartą. Taip pat grįšime į 2021-uosius metus, kur keliausiu pas tetą į „Slabodkę“ ir aiškinsimės giminės mitus, legendas ir tai, kas buvo tiesa ar netiesa“, – apie pasirodymą papasakojo Dominykas.
Spektaklio turas prasidės Panevėžyje, kur žiūrovai galės klausytis intriguojančių istorijų spalio 12 ir 13 dienomis. Toliau artistas keliaus į Kauną, Šiaulius, Vilnių, Klaipėdą ir Tauragę.
Prisiminimų atkūrimas
Pasak Dominyko, šio spektaklio tikslas – rekonstruoti prisiminimus iš netolimosios praeities.
„Man šis spektaklis yra apie orumą ir susitaikymą su posovietine istorija. Taip pat siekiu paskatinti žiūrovus prisijaukinti kai kuriuos prisiminimus, kurie gali pasirodyti nelabai malonūs. Man svarbu su meile pažvelgti į šiuos buitinius prisiminimus, įžvelgti unikalius to meto elementus“, – samprotavo aktorius.
Taip pat šis spektaklis pastoviai įgyja naujų elementų.
„Giminaičiai, kurių istorijas pasakoju spektaklyje, vis įneša naujų dalykų, padeda tobulinti ir gilinti spektaklio turinį. Jie, pažiūrėję spektaklį, dažnai dar kai ką atsimena. Būna, kad ir atneša konkrečių, specifinių daiktų, susijusių su pasakojamomis istorijomis. Šiuo metu visi spektaklyje esantys buities elementai yra surinkti iš mano giminaičių“, – šypsojosi Dominykas.
Aktorius ypač pabrėžė tetos Marytės indėlį į spektaklio dekoracijas.
„Dalis dekoracijų atkeliavo iš mano tetos Marytės, kuri gyveno Panevėžyje, Vilties gatvėje. Spektaklio fone puikuojasi ir kilimas su briedžiukais, kuris per kartas atėjo iš prosenelės. Jis kadaise kabėdavo ant sienos“, – pasakojo D. Vaitiekūnas.
„Galbūt šiais laikais jau kilimus ir vertėtų nuimti nuo savo buto sienų, bet jokiu būdu nereikėtų to gėdytis ar jausti diskomfortą dėl to, kad būdavo tokia mada. Praeitį reikia branginti, iš kai kurių momentų pasijuokiant, į kai kuriuos pažvelgiant su meile ar nostalgija. Tokia spektaklio mintis“, – pridūrė aktorius.
Grįžimas į gimtąjį miestą
Dominykas gimė ir augo Panevėžyje, čia ir mokėsi. Jis neslepia, kad grįžimas į gimtinę turi ir emocinę reikšmę.
„Grįžti su spektakliu yra šioks toks jaudulys. Neabejoju, kad taip bus ir šį kartą. Žinoma, priklauso ir tai, kaip reaguos žmonės, nes teatras yra dinamiškas dalykas. Jau esu atlikęs šį spektaklį ir galiu pasakyti, kad visada žmonės tą istoriją priima šiltai – juokiasi, šypsosi, susijautrina, patys prisimena to laikmečio įdomybes“, – apie įspūdžius, pasakojant spektaklio istorijas prisiminė D. Vaitiekūnas.
