Šiandien – Verbų sekmadienis. Šią dieną prieš beveik du tūkstančius metų Jeruzalės gyventojai pasitiko Kristų kaip karalių ir po kojomis klojo palmių šakeles. Panevėžiečiai nešini verbomis – išsprogusiomis beržų šakelėmis, „kačiukais“, ėgliais, kadagių šakelėmis – traukė į bažnyčias šventinti verbų. Tarp paprastų – natūralių verbų – švytėjo margaspalvės iš sausų žolynų surištos verbos.
Pietų šalyse Verbų sekmadienį bus šventinamos palmių šakelės. Mūsų kraštuose vietoj jos šventinama visžalio kadagio šakelė – amžinos gyvybės ir ateinančio pavasario simbolis. Aukštaičiai kadagio, mūsų krašte vadinamo ėgliumi, puokštėn dar įriša išsprogusių beržų šakelių ar karklų su išsprogusiais „kačiukais“.
Ši puokštė, pagal liaudies tikėjimą, turi stebuklingų galių. Garbingiausioje namų vietoje, užkišta už šventojo paveikslo, ji saugo namus nuo visokio blogio. Ja smilkomi namai, sergantys gyvuliai ir žmonės. Tikima, kad verba panaikina apžavus ir užkerėjimus, gina namus nuo žaibo. Jos išmesti negalima: atsinešus naują verbą, senoji sudeginama.
Kai kur dar gaji tradicija Verbų sekmadienį šeimos narius pažadinti išplakant verba, tikint, kad taip jie įgis stiprybės ir sveikatos. Anksčiau šventinta verba auklėjo ir vaikus, kad šie nebūtų užsispyrę, taip pat vagis, kad nebevogtų. Paplakdavo verba ir naminius gyvulius, nes buvo tikima, kad taip išvengs nužiūrėjimo.
Beje, Panevėžio pataisos namuose bausmę atliekančios moterys nustebino – artėjančias Velykas pasitiko surišusios įspūdingo dydžio verbą.
Surišta nuteistųjų moterų verba į rekordų knygą nepateko, bet verbos dydžiu džiaugėsi: Panevėžio pataisos namuose užfiksuoti skaičiai: verbos aukštis – 11,77 m. Iš jų 2,27 m. sudaro kotas, 9,50 m. – verbos pagrindas.
Verbų sekmadienis Panevėžyje
