Didžioji pavasario šventė – Velykos – dažniausiai švenčiamos balandį, o paskutinis sekmadienis prieš jas būna Verbų sekmadienis, Verbinės, daugelyje Europos šalių vadinamas Palmių sekmadieniu. Tai Kristaus garbingo įžengimo į Jeruzalę prieš kančią prisiminimas.
Smilgių Šv. Jurgio parapijos klebonui Eugenijui Staleronkai – tai pirmos Verbos Smilgiuose ir bus pirmos šv. Velykos, todėl, likus vos porai dienų iki šventės, kalbamės apie Verbas, šventės reikšmę.
– Kas tai yra Verbos, kokia tai šventė?
– Verbos yra Kristaus įžengimas į Jaruzalę pagal Evangeliją. Pasaulyje minimas ne Verbų sekmadienis, bet Palmių sekmadienis, kadangi Jeruzalėje verbų nėra, o tik palmės. Lietuvoje palmių nėra, tai lietuviai naudoja verbas arba kadagių šakeles.
– Kaip Verbų sekmadienis atsispindi bažnyčioje?
– Pirmiausia verbos pašventinamos, o po to su verbomis einama procesija bažnyčioje. Aukojamos šv. Mišios. Dar mūsų amžiaus pradžioje Rytų Aukštaitijos bažnyčiose buvo paprotys tą dieną, einant procesijai aplink bažnyčią, po Švenčiausiąjį sakramentą nešančio kunigo kojomis kloti žilvičio šakeles. Verbos yra prieš Velykas, prieš Didžiąją savaitę.
– Vilniaus krašte verbos išdabintos, puošnios. Tačiau Aukštaitijoje nedaromos taip iškaišytos verbos.
– Aukštaitijoje naudojamos paprastos kadagio šakelės. Dar naudojamos ir kačiukų šakelės. Tačiau vilnietiškos verbos – puošnios, bet jos ne tikros, o dirbtinės. Labiau prie širdies paprastos kadagio šakelės.
– Ar būtina pašventintą verbą išlaikyti iki kito Verbų sekmadienio?
– Galima laikyti metus iki kito Verbų sekmadienio, bet tai daugiau prietarai. Manau, kad prietarai yra ir plakti artimuosius verba, kad iš jų išeitų piktosios dvasios. Visokių prietarų prisigalvoja žmonės, bet man atrodo, kad kuo mažiau prietarų, tuo daugiau aiškumo žmonių gyvenime.
