Statistika skelbia, kad tokio mirtingo rugsėjo ir spalio šalyje nėra buvę nuo tada, kai šie duomenys analizuojami – mažiausiai 20 metų. Pagal perteklinį mirtingumą, žurnalo „The Economist“ duomenimis, Lietuva atsidūrė penktoje vietoje pasaulyje. Sveikatos apsaugos ministras sako, kad lietuvių sveikata jau seniai labai bloga, lyginant su kitomis ES valstybėmis, o ir besiskiepijančiųjų skaičiai nedžiugina.
Statistikos departamentas paskelbė, kad nuo rugpjūčio iki spalio vidurio mirė 1,6 tūkst. žmonių daugiau nei paprastai mirdavo per tą patį laikotarpį, kol dar nebuvo koronaviruso pandemijos. Tai – vadinamasis perteklinis mirtingumas.
„Dabar turim tą ketvirtą bangą, kuri prasidėjo nuo vasaros pabaigos, kai atvejų kilimas pasidarė ženklus ir staigus. Kiek ji čia mūsų iššienaus arba kiek mirčių pareikalaus – būtų sunku pasakyt“, – teigia LSMU profesorius Mindaugas Stankūnas.
Koronavirusas šienauja žmones visame pasaulyje. Tačiau žurnalo „The Economist“ duomenimis, pagal perteklinį mirtingumą Lietuva šiuo metu yra penkta pasaulyje po Bulgarijos, Peru, Rusijos ir Šiaurės Makedonijos.
„Matom ir kitą fenomeną, kad daugėja mirčių nuo kitų ligų – tokių, kurios yra ne tik kovidinės arba kovidas nėra tiesioginė mirties priežastis. Jis gali kaip šalutinė liga, bet žmonės miršta nuo uždelstų ligų – širdies kraujagyslių, nuo onkologinių susirgimų, kurių diagnostika buvo atidėta ir pagalba laiku nesutelkta“, – sako Seimo Sveikatos reikalų komiteto vicepirmininkas Aurelijus Veryga.
Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys sako, kad lietuvių sveikata buvo užleista dar iki pandemijos: „Iki tol, kol mes sužinojom, kad toks virusas egzistuoja, Lietuva buvo ES dugne tarp kitų ES šalių pagal mūsų gyventojų sveikatą apskritai. Nepaisant to, kad turim vieną didžiausių gydytojų skaičių 100 000 gyventojų, nepaisant to, kad pagal statistiką Lietuvos gyventojai lankosi gydymo įstaigose bene dažniausiai.“
Ministro teigimu, tai – ilgalaikė priežastis, bet yra ir kita.
„Šios dienos priežastis yra nesiskiepijimas. Tai reiškia, mes dar kartą apleidom sveikatą, tuo trumpuoju laikotarpiu“, – sako A. Dulkys.
Profesorius M. Stankūnas pabrėžia, kad iki 12 proc. vyresnių nei 65 metų Lietuvos gyventojų savo sveikatą vertina gerai. Palyginimui, Švedijoje ši dalis yra per 60 proc.
„Mes iš tikrųjų Lietuvoje turim labai tokį, sakyčiau, pavojingą derinį, – teigia jis. – Mes turime prastą vyresnio amžiaus žmonių sveikatą ir kitas dalykas – turime tikrai nedidelį vakcinacijos procentą.“
Tačiau profesorius pabrėžia, kad vakcina vis tiek saugo gyvybes.
