Nors skonių paletėje daugiausiai dėmesio sulaukia saldūs, sūrūs ar aštrūs skoniai, anot mitybos specialistų, verta pamėgti ir kartumą. Dietistė Vaida Kurpienė, „Maximos“ subalansuotos mitybos partnerė, pasakoja, kad mėgautis karčiais maisto produktais gali būti ne taip paprasta, tačiau pabrėžia, jog tokiu skoniu pasižymintys produktai gali pasigirti sveikatai palankių savybių gausa. Į mitybos racioną įtraukus karčių maisto produktų, gali ne tik pagerėti virškinimas, bet ir sumažėti juntamo streso lygis.
Geresnei fizinei ir emocinei savijautai
V. Kurpienės teigimu, mokslininkai jau ne vienerius metus nagrinėja karčių maisto produktų naudas žmogaus organizmui ir šį skonį – vieną iš septynių pagrindinių, išskiria kaip itin palankų sveikatai.
„Mūsų kūne yra daugybė karčiųjų junginių receptorių: ne tik burnoje ir liežuvyje, bet ir skrandyje, žarnyne, kepenyse ir kasoje. Jie atlieka apsauginę funkciją, tarsi „perspėja“ organizmą apie galimą pavojų, mat dauguma nuodingų ar pavojingų produktų pasižymi labai karčiu skoniu. Tačiau kartaus skonio receptorių stimuliavimas organizmui yra naudingas. Maisto produktai, pasižymintys kartumu, yra neįtikėtinai vertingi, o juose esantys įvairūs augalinės kilmės antioksidantai turi didelę naudą sveikatai“, – pabrėžia V. Kurpienė.
Dietistė pasakoja, jog kartus maistas itin palankiai veikia virškinimo sistemą, padeda įsisavinti maistines medžiagas, stimuliuoja imuninę funkciją ir gali prisidėti prie potraukio cukrui mažinimo. Daugelis kartaus skonio maisto produktų, pavyzdžiui, spanguolės, kryžmažiedės daržovės, kakava ir kiti, yra vertingi mūsų sveikatai, galimai apsaugo nuo vėžio, širdies ligų ir diabeto, mažina lėtinį uždegimą, teigiamai veikia žarnyną, akių ir kepenų sveikatą.
„Karčiu skoniu pasižyminčius produktus ypač naudinga rinktis prieš ir po riebaus ar sunkaus valgio, nes kartumas padidina virškinamo trakto sulčių išskyrimą ir skatina virškinimą. Dėl to geriau pasisavinamos maistinės medžiagos, natūraliai detoksikuojamos kepenys, o dėl žarnyno ir smegenų ryšio gali netgi sumažėti patiriamo ir juntamo streso lygis“, – naudas vardija V. Kurpienė.
Dietistė V. Kurpienė pažymi, kad norint stimuliuoti kartaus skonio receptorius, visai nebūtina vartoti ekstremaliai kartų maistą. Ji išskiria keletą puikiai pažįstamų produktų, kuriuos lengva rasti parduotuvių lentynose ir paprasta įtraukti į kasdienę mitybą, siekiant palaikyti gerą organizmo sveikatą.
Kryžmažiedės daržovės
Kryžmažiedžių šeimai priskiriamos tokios daržovės kaip brokoliai, Briuselio kopūstai, kopūstai, lapiniai kopūstai (kale), ridikai ir gražgarstės (rukola). Visos jos pasižymi ne tik karčiu skoniu, bet ir junginiais, kurie turi teigiamą poveikį kovoje su vėžinėmis ląstelėmis. Be to, kryžmažiedėse daržovėse esantys gliukozinolatai padeda kepenų fermentams veiksmingiau apdoroti toksinus ir sumažina jų neigiamą poveikį organizmui. Šias daržovės labai lengva naudoti gaminant, tad jas tikrai verta įtraukti į savo kasdienį meniu: jas galima valgyti žalias, kepti, virti (garuose) ar maišyti su kitomis daržovėmis, gaminti salotas, valgyti kaip garnyrus prie pagrindinių patiekalų. V. Kurpienė priduria, jog kryžmažiedės daržovės puikiai auga ir dera, todėl, esant galimybei, jas pravartu ne tik pirkti, bet ir sezono metu užsiauginti patiems.
„Kryžmažiedžių šeimos daržoves pirkėjai į krepšelius dedasi nuolatos. Pavyzdžiui, lietuviški baltagūžiai kopūstai patenka į mėgstamiausių daržovių dešimtuką, itin populiarūs ir brokoliai, kurių, beje, šią savaitę galima įsigyti perpus pigiau. Pavasaris neįsivaizduojamas be šviežio ridikėlių derliaus, šiuo metu visuomet ūgteli ir gražgarstės paklausa – šis pikantiško skonio žalėsis suteikia salotoms charakterio, o valgomas šalia pagrindinių patiekalų – gali pagerinti virškinimą ir savijautą. Visų šių daržovių asortimente turime ištisus metus: tai, kas auginama Lietuvoje, pristatome iš vietinių ūkių, kitas daržoves pargabename iš šiltesnių Europos šalių“, – apie ranka pasiekiamą šviežių daržovių asortimentą pasakoja Indrė Trakimaitė-Šeškuvienė, „Maximos“ Komunikacijos ir korporatyvinių ryšių departamento direktorė.
Tyras alyvuogių aliejus
Tyras, pirmojo spaudimo alyvuogių aliejus kartokas – šį skonį suteikia polifenolių junginiai, kurių yra ir tokiuose maisto produktuose kaip šokoladas ar raudonasis vynas.
„Paprastai – kuo alyvuogių aliejus yra aitresnio skonio, tuo daugiau polifenolių jis turės, bet įpylus jo į maistą, aitrumas dingsta ir organizmo receptorių yra priimamas žalumynų skonio pavidalu. Tokio alyvuogių aliejaus nauda didžiulė – jis prisotintas antioksidantų, kai kurie iš jų turi stiprų biologinį poveikį, veikia priešuždegimiškai, padeda mažinti riziką susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis, mažina kraujospūdį, apsaugo nuo „blogojo“ MTL cholesterolio, gerina kraujagyslių funkciją. Alyvuogių aliejus gali padėti sumažinti sąnarių skausmą ir patinimus dėl reumatoidinio artrito“, – dalį tyro alyvuogių aliejaus naudų vardija dietistė V. Kurpienė.
Pasak I. Trakimaitės-Šeškuvienės, alyvuogių aliejus yra trečias perkamiausias po kepimui tinkamų saulėgrąžų ir rapsų aliejų. Vien „Maximos“ prekybos tinkle 2023 metais buvo nupirkta arti pusė milijono litrų alyvuogių aliejaus.
„Tyras, ypač aukštos kokybės alyvuogių aliejus yra vienas palankiausių aliejų sveikatai, tad savo parduotuvių lentynose užtikriname daug jo rūšių iš plataus gamintojų rato. Žinoma, siūlome ir itin palankias kainas bei taikome reikšmingas nuolaidas – tai labai aktualu pirkėjams, besirūpinantiems savo sveikata ir ypač aukštos kokybės alyvuogių aliejų naudojantiems savo kasdienėje mityboje“, – kalba I. Trakimaitė-Šeškuvienė.
Spanguolės
Ši sezoninė uoga yra gana įprastas, tačiau itin sveikas maisto produktas. Ryškiaspalvės spanguolės yra išvaizdžios ir traukiančios akį, bet dėl savo kartaus skonio dažnai žmonių privengiamos. Vis dėlto, V. Kurpienės teigimu, spanguolės pasižymi stipriu antibakteriniu poveikiu, be to jose yra neįtikėtinai daug antioksidantų. Pastebėta, jog reguliarus spanguolių vartojimas siejamas su geresne širdies sveikata, uždegimų ir cukraus kiekiu kraujyje mažėjimu.
Citrusų žievelės
Viršutinė citrusinių vaisių dalis – žievelė – smarkiai karčiu skoniu pasižymi dėl didelės flavonoidų koncentracijos. Šie galingi antioksidantai gali sumažinti uždegimą ir padėti apsisaugoti nuo vėžio. Tačiau V. Kurpienė atkreipia dėmesį, jog tokį poveikį turi tik ekologiškai augintų citrusų žievelės.
Kakava
Nesaldinta kakava, tiksliau jos milteliai, turi išties ryškiai kartų skonį – tai žino daugelis, ypatingai juodo šokolado mėgėjai. Anot dietistės, šis produktas dėmesio sulaukia ne tik dėl nedidelio cukraus kiekio, bet ir dėl kakavos miltelių naudos. Tyrimų duomenys rodo, kad žmonės, naudojantys kakavą bent penkis kartus per savaitę, turi 56 proc. mažesnę širdies ligų riziką, palyginti su tais, kurie kakavos nevartoja visai. Tikėtina, kad taip yra dėl kakavoje esančių polifenolių ir antioksidantų, kurie gali išplėsti kraujagysles ir sumažinti uždegimą, apsaugant širdį. Kakava taip pat yra geras mineralų, tokių kaip varis, manganas, magnis ir geležis, šaltinis.
Žalioji arbata
Ši arbata rikiuojasi tarp populiariausių ir dažniausiai visame pasaulyje geriamų arbatos rūšių. Daugelis ją renkasi dėl terapinės naudos ir tonizuojančio poveikio. Vis dėlto, V. Kurpienė atkreipia dėmesį, kad kartumu pasižyminti žalioji arbata turi ir daug naudų. Joje esanti įvairių polifenolių gausa mūsų organizmą veikia kaip antioksidantai ir padeda mažinti uždegimus. Šie junginiai apsaugo nuo laisvųjų radikalų daromos žalos, o tai gali sumažinti širdies ligų riziką, padėti mažinti cholesterolį ir stiprinti kapiliarų sieneles. Teigiama, kad kasdien išgeriant bent vieną puodelį žaliosios arbatos, širdies priepuolio riziką galima sumažinti beveik 20 proc. Be šių naudų, žaliosios arbatos gurkšnojimas padeda kovoti su stresu, mažina kofeino sukeliamą nerimą ir padeda atsipalaiduoti.
Į ką būtina atkreipti dėmesį?
Renkantis maisto produktus, dietistė V. Kurpienė siūlo atidžiai stebėti jų galiojimo terminus ir nesumaišyti dviejų skirtingų dalykų: karčių ir apkartusių produktų.
„Apkartę produktai, ypač daržovės, riešutai ar aliejus, paprastai byloja apie pasibaigusį naudojimo terminą ir prasidėjusius gedimo procesus. Būkite atidūs ir nesumaišykite to su karčiosiomis naudomis. Kokybiški riešutai neturėtų būti kartūs ar rūgštūs, jų išvaizda neturėtų būti pakitusi. Daržovės taip pat neturėtų būti suglebusios, pakeitusios kvapą ar skonį. Su aliejumi kiek įdomiau, ypatingai pagamintu iš alyvuogių – jis stipriai apkarsta tuomet, kai sensta ir oksiduojasi. Šį skonį pajusite vien aliejui prisilietus prie liežuvio galiuko. Kitu atveju, esant kokybiškam ir dar vartoti tinkamam produktui, kartumas ar net graužimas pasireiškia tik pasiekus gerklę“, – atkreipia dėmesį mitybos specialistė ir juokauja, kad; „tai sveikata graužia gerklę“.
Nors V. Kurpienė įžvelgia ne vieną kartaus produkto naudą žmogaus organizmui, kaip ir visoje mityboje, taip ir su pavieniais produktais – būtinas saikas bei racionalus mąstymas.
„Nepadarykite klaidos ir nepulkite drastiškai keisti savo mitybos. Norėdami pagerinti sveikatą karčius maisto produktus vartokite su vaisiais, daržovėmis, neapdorotais grūdais, liesais baltymais ir maistingais riebalais. Taip pat stebėkite cukrų kiekį, ypač renkantis kakavos gaminius – geriausia rinktis natūralius, be cukraus. Galiausiai atminkite, kad kartūs maisto produktai nėra gydymo būdas. Juos rinkitės kaip sveikatos stiprinimo priemonę, padedančią kūnui veikti sklandžiau“, – pataria „Maximos“ subalansuotos mitybos partnerė.
