Visą pasaulį šokiravę milžiniški Amazonės miškų gaisrai privertė daugelį susimąstyti: o ką kiekvienas iš mūsų, kad ir būdami toli nuo šių miškų galime padaryti jų labui?
Visi žino, jog šie tropiniai Žemės miškai savyje priglaudę nenusakomai didžiulę dalį planetos biologinės įvairovės.
Tropinėse ekosistemose klesti tūkstančiai žinduolių, paukščių, varliagyvių ir augalų rūšių. Tačiau tropinės ekosistemos susiduria su vis didesne grėsme – nepasotinamu žmogumi.
Teks keisti mitybos įpročius?
Remiantis naujausiu tyrimu, tam, kad šios tropinės ekosistemos būtų išsaugotos, žmonijai teks pakeisti savo mitybos įpročius. Paprasčiau tariant, kad išsaugotų drėgnuosius miškus, žmonės privalės vartoti mažiau mėsos ir pieno produktų.
Kol besivystančiame pasaulyje ekonomikos toliau auga, tuo pačiu kyla ir vidutinės pajamos. To rezultate, Afrikos ir Azijos gyventojų populiacijos suvartoja vis daugiau mėsos ir pieno produktų, o krakmolingų produktų vis mažiau.
Kad pateisintų šį poreikį vis labiau plečiasi industrinis žemės ūkis.
Kuomet mokslininkai iš Edinburgo universiteto, Škotijoje, ir Vokietijos Karlsruhe technologijos instituto, apžvelgė ryšius siejančius mitybos pokyčius, žemės ūkio produkciją ir žemės panaudojimą, jie nustatė, kad išaugusi mėsos ir pieno produkcija atitinka didėjančius miškų kirtimus tropikuose.
Jungtinių Tautų tarpvyriausybinė klimato kaitos komisija paskelbė ataskaitą, kuria perspėja, kad žemės panaudojimas ir mitybos pokyčiai yra būtini siekiant pažaboti klimato kaitą.
Mėsos ir pieno produkcija reikalauja daugiau žemės ir vandens išteklių nei bet kuri kita žemės ūkio sritis. Gaminant mėsos ir pieno produkciją taip pat į aplinką išskiriama daugiau šiltnamio efektą skatinančių dujų.
Jeigu mėsos ir pieno poreikis toliau augs, mokslininkų teigimu, bus iškertama vis daugiau tropinių miškų, bus naikinamos gyvenamosios buveinės ir griaunamos ekosistemos.
Mokslininkai perspėja, kad tam, jog būtų išsaugoti tropikai privalo būti sumažintas mėsos ir pieno poreikis. Jų analizė atskleidė, kad gyvūninės kilmės produktų pakeitimas augalinėmis alternatyvomis galėtų sumažinti žemės ūkio paskirties žemės poreikį 11 procentų.