Visi turime kartais pailsėti. Net ir rykliai negali nuolat medžioti.
Tiesa, kai kurie rykliai negali ilsėtis – tamsiapelekis pilkasis ryklys (Carcharhinus amblyrhynchos) uždustų, jei sustotų.
Tai kaip jis ilsisi?
Tamsiapelekis pilkasis ryklys privalo nuolat plaukti, kad jo žiaunas skalautų pakankamai daug vandens ir jis iš jo išgautų pakankamai daug deguonies.
Kitaip tariant, daugeliui gyvūnų būdingas stacionarus poilsis jiems būtų pražūtingas. Tačiau kaip jie gali išgyventi be poilsio?
Negali. Jie turi ilsėtis ir dabar mokslininkai išsiaiškino, kaip šie Indijos ir Ramiojo vandenynų rykliai bent trumpam ilsina savo kūną.
Tarptautinio Floridos universiteto mokslininkai stebėjo tamsiapelekius pilkuosius ryklius, kai pastebėjo, kad kartais jie plaukia prieš srovę. Tai tikriausiai net nebūtų taip keista jei ne faktas, kad tais momentais rykliai beveik nejudėjo – jie vangiai stūmėsi pirmyn, naudodami nedidelius uodegos ir pelekų judesius.
Ta srovė, kurią stebėjo mokslininkai, ten susiformavo dėl siauro kanalo tarp uolų. Perplaukus tą kanalą stipri srovė jau nebuvo jaučiama. Prie kanalo pabaigos priartėjęs ryklys mokslininkų akyse atsipalaiduodavo ir leisdavo srovei jį nunešti atgal. O tuomet kartodavo tą lėtą plaukimą prieš srovę.
Mokslininkai atliko simuliacijas, kurioms panaudojo akustinių sekimo prietaisų bei povandeninių kamerų surinktus duomenis. Paaiškėjo, kad vandens srovės padeda rykliams gauti daugiau deguonies naudojant bent 15 % mažiau energijos.
Taigi, rykliai taip ilsisi. Jie niekada visiškai nesustoja, bet suradę stiprią povandeninę srovę gali bent šiek tiek atsikvėpti.
Tokių poilsio vietų vandenyne yra nemažai. Rykliai naudojasi ir potvynių-atoslūgių sukeltu vandens judėjimu pakrantėse.
Dabar mokslininkai norėtų suprasti fiziologinius procesus, kurie vyksta tamsiapelekio pilkojo ryklio organizme, kai jis ilsisi tokiu būdu.