170 tūkstančių – būtent tiek šiuo metu Lietuvoje skaičiuojama asmenų, kurių deklaruotos gyvenamosios vietos adresas yra netikslus. Šie asmenys gali negauti laiškų ir paštu siunčiamų svarbių dokumentų, kadangi šie siunčiami netiksliu adresu ir grąžinami siuntėjui. Šie asmenys taip pat rizikuoja nesulaukti svarbios informacijos, pavyzdžiui, susijusios su pensijų mokėjimu, pensininko pažymėjimu, Valstybinės mokesčių inspekcijos, antstolių ar teismų pranešimų. Be to, kyla grėsmė šiems asmenims laiku nesulaukti medikų ar ugniagesių, kurie, vykdami į nelaimės vietą, dėl netikslaus adreso sugaiš brangų laiką.
Registrų centras kartu su Vidaus reikalų ministerija ir savivaldybėmis inicijavo socialinį projektą, kurio tikslas – sumažinti šalyje esančių netikslių gyvenamosios vietos adresų skaičių. Šie duomenys kaupiami Registrų centro tvarkomame Gyventojų registre, iš kurio duomenys teikiami įvairioms valstybės ir savivaldybių įstaigoms, kitiems ūkio subjektams.
„Susiduriame su iššūkiu užtikrinti teisingų ir aktualių duomenų perdavimą kitoms institucijoms, kurioms ši informacija yra būtina kasdienių funkcijų vykdymui. Kadangi už duomenų apie gyvenamosios vietos adresą pateikimą atsakingi patys gyventojai, šis iššūkis tampa sunkiai įveikiamas vien tik Registrų centro pastangomis. Dėl to spręsdami šį klausimą surėmėme pečius su Vidaus reikalų ministerija ir savivaldybėmis ir siekiame kuo plačiau paskleisti žinią apie tai, kodėl svarbu turėti tikslius gyvenamosios vietos duomenis“, – sako Registrų centro Registrų tvarkymo direktorius Kazys Maksvytis.
Anot jo, tai, kad Gyventojų registre esantys deklaruotos gyvenamosios vietos duomenys yra netikslūs, sukelia problemų ne tik patiems gyventojams, bet ir institucijoms, kurios užtrunka ieškodamos asmenų gyvenamosios vietos, o kai kuriais atvejais pašto ir siuntų pristatymas tampa neįmanomas.
Kaip atsiranda netikslus gyvenamosios vietos adresas?
Kiekvienas asmuo turi teisę susipažinti su savo tvarkomais duomenimis, o Gyventojų registre esantį deklaruotą gyvenamosios vietos adresą galima sužinoti atvykus į deklaravimo įstaigą – seniūniją ar savivaldybę (ten, kur seniūnijų nėra), taip pat elektroniniu būdu prisijungus prie Registrų centro savitarnos sistemos.
Deklaruotas gyvenamosios vietos adresas gali būti netikslus dėl keleto priežasčių, pavyzdžiui, pastatų ir (ar) patalpų numeriai yra suteikti pirmą kartą, NT objekto adresas nėra registruotas Adresų registre ar Nekilnojamojo turto registre, nesutvarkyti paveldėjimo dokumentai.
Pagal nustatytus reikalavimus asmens deklaruotos gyvenamosios vietos adresas turi atitikti visas adresą sudarančias sudedamąsias dalis – turi būti nurodytas patalpos numeris pastate ar pastato numeris gatvėje ar gyvenamojoje vietovėje. Pavyzdžiui, jeigu objektas yra savivaldybės centre, turi būti nurodytas miestas, gatvė, namo numeris, korpuso numeris (jei yra), buto numeris (jei yra) (pvz., Kaunas, Savanorių pr. 120 K5-12) . Jeigu objektas yra ne savivaldybės centre, turi būti nurodyta savivaldybė, miestas (miestelis) arba seniūnija ir kaimas, gatvė, namo numeris, korpuso numeris (jei yra), buto numeris (jei yra) (pvz. Elektrėnų sav., Semeliškių sen., Senųjų Būdų k., Trakų pl. 10).
Be to, adresas turi būti įregistruotas Adresų registre – pasitikrinti, ar adresas įregistruotas registre, galima atlikus viešą ir nemokamą paiešką adresu www.registrucentras.lt/adr/p/ arba pasinaudojus REGIA žemėlapyje esančia adresų paieška. Jei pastatui ar patalpai, kurioje norima deklaruoti savo gyvenamąją vietą, nėra suteiktas adresas, asmuo turėtų kreiptis į savivaldybę ar seniūniją su prašymu suteikti adresą. Jei adresas yra suteiktas, tačiau neįregistruotas Adresų registre, taip pat reikėtų kreiptis į savivaldybę ar seniūniją, kad ši pateiktų duomenis Adresų registrui.
Daugiausiai netikslių adresų – didmiesčiuose ir kaimo vietovėse
Registrų centro duomenimis, šiuo metu šalyje yra daugiau kaip 170 tūkst. asmenų, kurių deklaruotos gyvenamosios vietos adresas yra netikslus. Daugiausiai netikslių adresų galima rasti didmiesčiuose, kur, natūralu, savo gyvenamąją vietą yra deklaravę daugiau asmenų. Dažniausiai didmiesčiuose pasitaikanti netikslaus adreso priežastis – objektas nėra įregistruotas Nekilnojamojo turto registre.
Pavyzdžiui, dvi šeimos gyvena pastate, kuris fiziškai padalintas į dvi patalpas – 1-ą ir 2-ą butus. Tačiau Nekilnojamojo turto registre objektas yra įregistruotas kaip viena patalpa, tad turi vieną adresą (be butų numeracijos). Atitinkamai šios informacijos nėra Adresų registre, tad ir deklaruoti savo gyvenamosios vietos viename iš butų negalima.
Nemaža dalis netikslių adresų istoriškai yra likę kaimo vietovėse, kuriose, laikui bėgant pirmą kartą buvo suteikti gatvių pavadinimai ir namų numeriai. Tačiau ilgą laiką tokiose vietovėse gyvenantys asmenys savo gyvenamąją vietą buvo deklaravę nurodydami tik kaimo ar miestelio pavadinimą, o suteikus kaimo gatvėms pavadinimus ir numerius namams, šie asmenys nesikreipė į seniūniją ar savivaldybę dėl adreso patikslinimo.
Šiuo metu daugiausiai netikslių deklaruotos gyvenamosios vietos adresų yra Kauno miesto (21,5 tūkst.), Vilniaus rajono (13 tūkst.), Vilniaus miesto (12,6 tūkst.), Klaipėdos rajono (5,5 tūkst.) ir Kauno rajono (5 tūkst.) savivaldybėse. Jų taip pat nemažai yra Alytaus, Šakių, Panevėžio, Širvintų, Kaišiadorių, Lazdijų ir Švenčionių rajonų savivaldybėse.
Mažiausiu kiekiu netikslių adresų šiuo metu gali pasigirti mažosios savivaldybės: Visagino, Neringos, Birštono, Palangos ir Druskininkų, taip pat Šiaulių bei Alytaus miestų savivaldybės.