Nuo šių metų sausio mėnesio įsigaliojus Labdaros ir paramos įstatymo pataisoms, keitėsi 1,2 proc. gyventojų pajamų mokesčio (GPM) skyrimo tvarka. Iš paramos gavėjų sąrašo išbrauktos biudžetinės įstaigos – bibliotekos, kultūros centrai, mokyklos, darželiai ir kiti. Panevėžio miesto ir rajonų įstaigų vadovai sako, kad tai – didelis praradimas.
Prašys aukoti
Nuo šių metų sausio tėvai nebegali skirti dalies gyventojų pajamų mokesčio (GPM) nei mokykloms, nei darželiams. Šis pokytis paveikė daugelį mokyklų, įskaitant ir Velžio gimnaziją.
Gimnazijos direktorius Rimtas Baltušis teigia, kad kasmet iš GPM lėšų mokykla surinkdavo nuo 3 iki 6 tūkstančių eurų. Šie pinigai buvo naudojami įvairioms veikloms: mokinių ir mokytojų skatinimui, kvalifikacijos kėlimui, mokyklinėms šventėms, konferencijoms, diskusijų klubams, įvairų prizų įsteigimui ir kt. „Tai buvo lėšos, kurias mokykla galėjo laisviau panaudoti, tačiau visada pasitarus su gimnazijos taryba“, – pabrėžia direktorius.
Panevėžio rajono savivaldybė, anot direktoriaus, neblogai finansuoja gimnaziją, tačiau GPM lėšos buvo papildomas šaltinis, kuris leido mokyklai būti lankstesnei ir greičiau reaguoti į besikeičiančius poreikius.
Dėl pasikeitusio įstatymo gimnazijai teks ieškoti naujų būdų, kaip finansuoti papildomas veiklas. Vienas iš jų – kreiptis į tėvus su prašymu aukoti. „Gimnazijos sąskaita niekur nedingsta, paramos fondas liks, o mums beliks tėvelių prašyti aukoti, paaiškinant, kokioms veikloms ir kiek lėšų reikia“, – teigė R. Baltušis ir sakė, kad tokia praktika mokykloje jau veikia.
„Kalėdiniams papuošimams gimnazija paprašė tėvelių finansinės pagalbos, kad padėtų apšviesti ir papuošti vidinį mokyklos kiemą. Per tris dienas tėveliai paaukojo 1200 eurų, o mes gražiai sutvarkėme kalėdines erdves“, – džiaugėsi gimnazijos vadovas.
Fondas – papildomas darbas
Dembavos lopšelio-darželio „Smalsutis“ direktorė Daina Murauskienė sakė, kad GPM įstaigai buvo labai svarbus ir reikšmingas. Už gautą paramą, kurią pervesdavo tėvai, buvo galima nemažai prisidėti prie ugdymo proceso. Darželis vaikų žaidimo aikštelėje įrengė žaidimo prietaisus, kieme – dviračių taką. „Tėvų paramą naudojam ten, kur neužtenka iš ugdymo lėšų. Žiūrint į ateitį, jei negausim finansavimo, dar turimas lėšas panaudosime įrengtų naujų dviejų grupių inventoriui pirkti“, – teigė D. Murauskienė ir skaičiavo, kad per metus įstaiga GPM surenka apie 700 eurų.
„Ir prie šių lėšų visada ieškome dar papildomų sprendimų. Su darželio taryba tariamės, ir tie, kurie gali, prisideda parama. O jeigu galvojant apie fondo įsteigimą, reikalingi papildomi resursai, pačių tėvelių iniciatyva, indėlis ir darbas. Jeigu atsirastų tėveliai, kurie norėtų ir galėtų tuo užsiimti, tai mes tuo labai džiaugtumės“, – kalbėjo D. Murauskienė.
Viliasi, kad parama nenutrūks
Dėl atimtos galimybės gauti paramą mokyklai susirūpinimą išreiškė ir Panevėžio Juozo Miltinio gimnazijos direktorė Ramutė Stasevičienė. Anot vadovės, gimnazijai tai didelis praradimas. GPM parama gimnazijai per dvejus metus siekė kiek daugiau nei 7 tūkstančius eurų. Surinktos lėšos leido gerinti mokyklos infrastruktūrą, atlikti remonto darbus, įgyvendinti įvairius projektus, kurie skatina mokinius siekti aukštumų. Jomis taip pat finansuojami tradiciniai renginiai, kaip dramaturgijos konkursai ar kasmetinė šventė „Geltonoji rožė“, kurios metu pagerbiami gimnazistai už jų pasiekimus sporto, meno ir mokslo srityse.
Anot J. Miltinio gimnazijos direktorės, sausio mėnesį susirinkusi gimnazijos taryba (tėveliai, mokiniai ir mokytojai) nusprendė įkurti paramos fondą. Gimnazija turi paramos sąskaitą, į kurią bendruomenės nariai savanoriškai gali pervesti lėšas, pagal savo galimybes prisidėdami prie mokyklos tobulėjimo.
„Pirmasis mūsų projektas būtų – tinklinio aikštelės įrengimas stadione. Taip pat planuotume atnaujinti vaizdo stebėjimo sistemas, kad užtikrintume visų saugumą. O ar tėveliai sutiks tokiai savanoriškai aukai, parodys laikas“, – kalbėjo S. Stasevičienė.
Iššūkis ir bibliotekoms
Nuostolius skaičiuoja ir Panevėžio rajono bibliotekos. Pasak Panevėžio rajono viešosios bibliotekos direktorės Rūtos Bagdonienės, likus be skaitytojų finansinės paramos, teks ieškoti kitų būdų, kaip atnaujinti senas, nusidėvėjusias knygas. Mat, iki dabar surinktos GPM lėšos buvo naudojamos senesnių, suplyšusių knygų atnaujinimui. „Kiekvienais metais GPM lėšos mažėja, kartais jos pasiekia 400 ar 600 eurų. Už tuos pinigėlius pirkdavome suplyšusias knygas iš senesnių leidimų“, – teigia direktorė. Dabar, netekus papildomo finansavimo, biblioteka gali įsigyti tik naujas knygas iš leidyklų.
„Tai mums tikrai pasijaus, nes Panevėžio rajono savivaldybė neskiria lėšų knygoms pirkti, gauname tik lėšas, kurias skiria Kultūros ministerija, ir tai tik naujoms knygoms“, – aiškino R. Bagdonienė ir pridūrė, kad šiems metams Kultūros ministerija skyrė 45 656 eurus naujoms knygoms įsigyti.
Atimta teisė rinktis
Ramygalos kultūros centro vadovė Loreta Kubiliūnienė 1,2 procento GPM praradimą vertina kaip nedidelį nuostolį įstaigai. „Mes neįkyriai prašome žmonių paramos, kiek kas gali, tiek ir paaukoja. Mūsų darbuotojai, taip pat ir aš pati, taip pat pervedame. Žinoma, bet kokia parama yra svarbi, tačiau bendrai vertinu šį pokytį neigiamai“, – teigia vadovė.
L. Kubiliūnienė pabrėžia, kad galimybė skirti 1,2 proc. GPM buvo svarbi, nes leido gyventojams patiems nuspręsti, kurią įstaigą paremti. „Manau, kad kiekvienas turėtų turėti teisę pasirinkti, kur nukreipti savo paramą. Nemanau, kad teisinga, jog biudžetinės įstaigos nebeturi tokios galimybės, o nevyriausybinės organizacijos – turi“, – sako ji.
Ramygalos kultūros centras visada ieško ir kitų būdų, kaip surinkti lėšų. „Keli šimtai eurų iš paramos susirenka, tačiau jų neužtenka visiems poreikiams. Šias lėšas naudojame įvairioms veikloms ar įrangos atnaujinimui“, – pasakojo vadovė.
Ji įsitikinusi, kad kultūros centras ras būdų prisitaikyti prie pasikeitusios situacijos. „Nuostolis nebūtų didelis. Rasime kitų būdų, kaip finansuoti savo veiklą, pavyzdžiui, organizuosime daugiau edukacinių programų“, – teigė L. Kubiliūnienė.
