Panevėžio rajonas pasigirti gausiais naudingųjų iškasenų klodais niekada negalėjo, tačiau pastaraisiais metais pastebima, kad verslininkai vis dažniau vysto veiklą smėlio ir žvyro karjeruose. Šiuo metu rajone yra 25 smėlio ir žvyro karjerai, bet finansinės naudos iš jų Rajono savivaldybė neturi.
Vertinamas poveikis aplinkai
Panevėžio rajono žemėse dygsta smėlio ir žvyro karjerai. Šiuo metu Naujamiesčio seniūnijoje ruošiamasi vykdyti kasybos darbus Lakštingalų smėlio ir žvyro telkinyje. Kadangi planuojamos ūkinės veiklos įgyvendinimas gali daryti reikšmingą neigiamą poveikį „Natura 2000“ teritorijai, todėl privaloma atlikti planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimą. Šis vertinimas dabar ir yra atliekamas.
Lakštingalų smėlio ir žvyro karjero trijuose sklypuose, kurių bendras plotas 10,68 ha, kasybos darbų metu planuojama bendrai išgauti iš viso apie 1 milijoną 100 tūkstančių kubinių metrų smėlio ir žvyro.
Žala gamtai
Lietuvos geologijos tarnybos (LGT) Kietųjų naudingųjų iškasenų ir registro skyriaus vedėja Audronė Dumšienė konstatavo, kad Panevėžio rajone yra 25 smėlio, žvyro bei smėlio ir žvyro naudojami telkiniai.
„Tiek yra telkinių, kurių ištekliams naudoti yra išduoti leidimai, o kasybos sklypų daugiau – 34. Karjerai daro žalą gamtai, nes bet kuri žmogaus veikla susijusi su poveikiu aplinkai. Todėl, kad veikla būtų valdoma, ji reglamentuojama teisės aktais“, – teigė A. Dumšienė ir paaiškino, kaip reikia išsiimti leidimą ir įrengti smėlio ir žvyro karjerą veiklai vykdyti.
Būtina parengti planą
„Norint vykdyti smėlio ir žvyro išteklių gavybą komerciniais tikslais, turi būti atliktas visas kompleksas veiksmų. Reikia detaliai išžvalgyti ir nustatyta tvarka aprobuoti naudingųjų iškasenų išteklius. Po to atliekamos Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatyme nustatytos procedūros“, – aiškino A. Dumšienė.
Anot pašnekovės, iki gavybos reikia nueiti netrumpą kelią: „Priėmus atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo išvadą, kad planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimas neprivalomas, arba sprendimą dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai, kad planuojama ūkinė veikla atitinka teisės aktų reikalavimus, rengiamas žemės gelmių naudojimo planas. Patvirtinus planą, žemės sklypų pagrindinė naudojimo paskirtis keičiama į „kitą“ naudojimo būdą – į „naudingųjų iškasenų teritorijos“. Atlikus šias procedūras, gali būti išduotas leidimas naudoti naudingosios iškasenos išteklius ir galima pradėti vykdyti gavybą.“
Kontroliuoja aplinkosaugininkai
Pasak LGT Kietųjų naudingųjų iškasenų ir registro skyriaus vedėjos, karjero veikla gali trukti iki dvejų metų.
„Tai priklauso nuo įvairių priežasčių, tarkime, nuo skirtų išteklių kiekio, įmonės pajėgumų, žaliavos poreikio rinkoje, realizavimo galimybių. Naudingųjų iškasenų telkiniai turi būti eksploatuojami vadovaujantis parengtais žemės gelmių naudojimo planais ir naudojimo projektais bei jų papildymais. Kontrolę vykdo Aplinkos apsaugos departamento pareigūnai“, – informavo A. Dumšienė.
Specialios naudos neturi
Panevėžio rajono savivaldybės administracijos direktorius Edmundas Toliušis aiškino, kad smėlio ir žvyro karjerai naudingi vykdantiems šį verslą.
„Nors minėti karjerai veiklą vykdo Panevėžio rajone, specialios naudos Savivaldybė neturi. Karjerų savininkai moka mokesčius VMI valstybės biudžetui, o Rajono savivaldybė gauna tam tikrą procentą nuo sumokėtų mokesčių. Tačiau tai nėra specializuotos lėšos, kurios Savivaldybei neštų pelną“, – teigė E. Toliušis.
Skundžiasi gyventojai
Anot Savivaldybės administracijos direktoriaus, sulaukiama skundų dėl karjeruose vykdomos veiklos.
„Ypač skundžiasi sodų bendrijų ir gyvenviečių gyventojai, šalia kurių veikia smėlio ir žvyro karjerai. Jiems vasarą – neramu, nes smėlį ir žvyrą vežantys sunkvežimiai kelia dulkių stulpus, ir gyvenimas tose vietose apkarsta. Tačiau nieko negalime padaryti, nes verslą vykdyti leidimą jie turi“, – aiškino E. Toliušis.
