Net po 100 milijonų metų, praleistų būnant jūros dugne, kai kurie mikrobai gali imti ir prisikelti.
Ir patikėkite, jie yra išbadėję.
Jūros dugno nuosėdų, datuojamų nuo 13 milijonų iki beveik 102 milijonų metų, analizė atskleidė, kad beveik visi nuosėdose aptikti mikrobai buvo pasyviajame savo egzistencijos periode, o ne mirę.
Gavę maisto, net ir patys seniausi mikrobai atgimdavo ir pasidaugindavo, liepos 28 d. „Nature Communications“ paskelbė mokslininkai.
Mokslininkai svarstė, kaip ilgai energijos stokojantys mikrobai gali išgyventi jūros dugne.
Tyrėjų teigimu, tai, kad tokie seni mikrobai gali išlikti metaboliškai aktyvūs tik parodo, kad žmonija po truputį atranda pačias ekstremaliausias Žemės gyvybės ribas.
Mikrobų jūros dugno teritorija glūdi po vadinamąja vandenyno dykuma ir yra dalis plačios lygumos maždaug 3700–5700 metrų gylyje po jūros paviršiumi.
Tyrėjai, vadovaujami mikrobiologo Yuki Morono iš Japonijos jūrų ir žemės mokslo ir technologijos agentūros, analizavo nuosėdas, kurios buvo surinktos 2010 metais, iš bedugnės lygumos po Pietų Ramiojo vandenyno verpetu (angl. South Pacific Gyre).
Šis Ramiojo vandenyno regionas turi keletą maistinių medžiagų, kurios gali paskatinti fitoplanktono žydėjimus ir tokiu būdu palaikyti vandenynų gyvybės pakopas. Galiausiai, tai reiškia, kad labai nedaug organinių medžiagų nusileidžia vandeniu ir nusėda ant jūros dugno.
Ypatingai lėta organinių medžiagų ir kitų nuosėdų akumuliacija šiame regione leidžia vandenyje esančiam deguoniui prasiskverbti giliai į nuosėdas. Taigi, Morono ir jo kolegos ėmė svarstyti ar kokie nors aerobiniai ar deguonį mėgstantys bei čia aptinkami mikrobai gali būti gyvybingi.
Pamaitinus iš nuosėdų surinktus mikrobus maistinėmis medžiagomis, tarp kurių anglis ir azotas, komanda stebėjo organizmų aktyvumą, atsižvelgiant į tai, ką jie suvartojo.
Aerobiniai mikrobai nuosėdose pasirodė esantys labai įvairūs. Visą šią grupę daugiausia sudarė skirtingų tipų bakterijos, priklausančios didelėms grupėms, tokioms kaip Alfa proteobacteria ir Gamma proteobacteria.
Beveik visi mikrobai greitai sureagavo į maistą. 68 dieną po eksperimento pradžios bendras mikrobinių ląstelių skaičius išaugo daugybe kartų – nuo apytikriai 100 ląstelių kubiniame centimetre iki 1 milijono ląstelių kubiniame centimetre.
Šis išaugimas fiksuotas ne tik tarp jauniausių mikrobų. Netgi nuosėdų pavyzdžiuose, kuriuos sudarė seniausi mikrobai, siekiantys maždaug 101,5 milijonus metų, atgimė iki 99,1 procentų mikrobų.