Švietimo ministrė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė teigia matanti poreikį diskutuoti apie galimybę atnaujinti partijų susitarimą dėl švietimo politikos Lietuvoje.
„Kažkuriuo metu (reiktų diskutuoti – BNS). Aš buvau kažkada gavusi šį klausimą ir sakiau, kad artimiausiu metu neplanuojame“, – Seime sakė politikė.
Taip ji kalbėjo apžvelgdama prieš trejus metus pasirašyto susitarimo rezultatus. Nacionalinį susitarimą dėl švietimo parlamentinių partijų vadovai pasirašė 2021 metų rugsėjo 1 dieną.
Anot ministrės, per šį laiką pasiektas partijų susitarime numatytas įsipareigojimas dėl mokytojų atlyginimų augimo, įgyvendinta didelė dalis ir kitų sutartų uždavinių
„Jau nemažai yra pasiekta dalykų iš to susitarimo, tai nesakau, kad yra žūtbūtinė ir tikrai reikalinga ta didesnė peržiūra, bet manau, kad tikrai apie tai verta padiskutuoti“, – teigė ji.
Partijų susitarimas dėl švietimo apima aštuoniolika konkrečių įsipareigojimų, aštuonis siektinus sėkmės ir tris finansinius rodiklius. Jis galioja iki 2030 metų.
Jame įsipareigojama didinti švietimui skiriamą bendrojo vidaus produkto dalį, numatyta, kad iki 2024-ųjų pabaigos mokytojų ir dėstytojų atlyginimai turi kilti atitinkamai iki 130 proc. ir 150 proc. vidutinio darbo užmokesčio (VDU).
„Turbūt esminis susitarimo klausimas buvo atlygio didinimo tempas ir prie kokio rodiklio mes jį pririšam“, – akcentavo ministrė.
R. Morkūnaitė-Mikulėnienė pažymėjo, jog pinigų kiekis, reikalingas pakelti mokytojų atlygį iki 130 proc. VDU yra skirtas, tačiau dėl individualių atvejų jis gali varijuoti.
„Apskritai kelčiau klausimą, ar nereikia bandyti ieškoti kitų dydžių, prie ko prisirišti, kad tas kilimas būtų aiškesnis“, – akcentavo ji.
Susitarime taip pat numatoma, kad iki 2027 metų ne mažiau kaip 70 proc. 2–5 metų vaikų, gyvenančių kaime, dalyvaus ikimokyklinio ugdymo programoje, o tais pačiais metais 35 proc. vidurinio ugdymo programą baigusių asmenų turės įgiję profesinio mokymo kvalifikaciją.
Jį įgyvendinus švietimui kasmet turi būti skiriama 6 proc. bendrojo vidaus produkto.
Susitarimą pasirašė Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionys demokratai, Liberalų sąjūdis, Laisvės partija, Lietuvos socialdemokratų partija, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga bei Darbo partija.
Dvi pastarosios vėliau skelbė iš susitarimo pasitraukusios.
„Tai, kad kalbėdavo kai kurių partijų atstovai viešumoje, kad jie pasitraukia, tai viena, bet tokių formalių pasitraukimų jų lyg ir nėra“, – kalbėjo ministrė paklausta, kiek politinių jėgų vis dar yra susitarime.
