Viešojoje erdvėje kilus pasipiktinimui dėl neteikiamų duomenų apie valstybinius brandos egzaminus ir moksleivių patikrinimus, Švietimo ministerija sprendimus dėl šios situacijos žada iki lapkričio pabaigos.
Ji taip pat ėmėsi viešųjų konsultacijų dėl mokyklos veiklos rodiklių ir viešo duomenų apie mokyklas skelbimo apimties bei būdo.
Švietimo viceministras Ignas Gaižiūnas antradienį surengtoje spaudos konferencijoje tvirtino, kad susitikimų skaičius nėra apibrėžtas – jų bus tiek, kiek reikės.
„Jeigu bus aštresni ginčai ir aštresnės diskusijos, natūralu, kad mes jų (konsultacijų – BNS) turėsime daryti daugiau ir intensyviau, bet mūsų tikslas visą šitą procesą įgyvendinti iki lapkričio pabaigos“, – žurnalistams kalbėjo I. Gaižiūnas.
Viešoje erdvėje pasipiktinimas dėl Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (ŠMSM) neteikiamų duomenų apie valstybinius brandos egzaminus ir moksleivių patikrinimus kilo rugsėjo pradžioje, „Reitingų“ vyriausiajam redaktoriui Gintarui Sarafinui „Facebook“ paskyroje paskelbus, jog ministerija duomenų teikimą sumažino keturis–aštuonis kartus, nors anksčiau tokia informacija būdavo visiems prieinama.
Tuo metu ŠMSM teigė, jog Nacionalinė švietimo agentūra nuo praėjusių metų rengia ir skelbia viešai prieinamas mokyklų informacines korteles. Jose pateikiami kiekvienos mokyklos lyderystės ir vadybos, ugdymo proceso, pagalbos mokiniui, ugdymo rezultatų rodikliai. Viskas yra prieinama Švietimo valdymo informacinėje sistemos Mokyklos švietimo stebėsenos būtinųjų rodiklių skiltyje.
Pasak ministerijos, nuo šių mokslo metų neskelbiami labai specifiniai mokyklų duomenys: mokinių, laikiusių brandos egzaminus ir gavusių tam tikrus vertinimus, skaičiai, o detalias ataskaitas ir toliau gauna tiesiai kiekviena mokykla apie savo mokinius. Anot jos, tai vienintelis skirtumas, lyginant su ankstesniais metais.
Viceministro teigimu, iki šiol buvusia tvarka jau kurį laiką nepasitenkinimą reiškė švietimo bendruomenė, tad ji ir buvo pakeista.
„Švietimo bendruomenė jau seniai kalba, kad apie tai, kad reikia kokybiškos mokyklų vertinimo sistemos. Tai, kas buvo iki šiol, neatspindėjo mokyklų visumos ir skatino žalingus procesus mokykloje“, – sakė I. Gaižiūnas.
„Yra skatinama nesveika konkurencija, yra skatinama išstumti iš mokymosi žemesnių pasiekimų mokinius, specialių poreikių turinčius mokinius, nes šitie mokiniai, natūralu, rodo žemesnį rezultatą“, – pridūrė jis.
Viceministro teigimu, mokykla „nėra tik egzaminų rezultatai“.
„Yra daugybė rodiklių, kurie gali parodyti mokyklos ugdymo kokybę. Mokykla ugdo daug svarbių kompetencijų, neišmatuojamų pažymiais – socialinę, kūrybiškumo, komunikavimo, kultūrinę“, – sakė jis.
Viceministro teigimu, daug svarbiau skelbti duomenis, kurie rodytų mokinių pažangą.
„Labai platus bus rodiklių sąrašas, kuriuos mes siūlysime švietimo bendruomenei diskutuoti dėl to, kad sutartume būtent, koks rodiklių sąrašas būtent yra apie kokybišką mokyklą“, – kalbėjo I. Gaižiūnas.
Viceministras taip pat neigė kalbas, jog priimami sprendimai yra nukreipti prieš „Reitingų“ žurnalą.
„Šitas klausimas nėra apie „Reitingų“ žurnalą, šitas klausimas yra apie tai, kokie, kaip yra skelbiami duomenys viešai visiems prieinamu formatu ir jeigu mes kalbam apie viešą duomenų paskelbimą, mes kalbam apie tai, kad bet kas gali pasiimti ir bet kas gali šitą dalyką (mokinį pagal jo rezultatus – BNS) identifikuoti“, – sakė I. Gaižiūnas.
„Nuoširdžiai apgailestauju, kad viešoje erdvėje formuojasi klaidingas naratyvas, interpretacijos apie tariamą žodžio laisvės ribojimą, baudimą už kritiką, geriausias mokyklas valdininkų vaikams ir panašius išvedžiojimus, kurių čia net nenoriu aptarinėti, nes jie žemina ne švietimo sistemą, o šituos naratyvus formuojančius asmenis“, – teigė viceministras.
