Nacionalinio kibernetinio saugumo centro (NKSC) vienerius metus veikiantis apsaugos įrankis „DNS užkarda“ per dieną vidutiniškai apsaugo virš 2 tūkst. gyventojų, kurie neatpažįsta sukčių atsiųstos žinutės ir bando prisijungti prie pinigų ar jautrių duomenų išviliojimui skirtų svetainių, praneša Krašto apsaugos ministerija (KAM).
„Mūsų įrankis blokuoja visas NKSC žinomas žalingas interneto svetaines ir taip gyventojai, net ir paspaudę ant sukčių atsiųstos nuorodos, nepatiria nei finansinės, nei asmens duomenų praradimo žalos“, – teigė NKSC direktorius Liudas Ališauskas.
Jo teigimu, apsaugos mastas nuo šių metų vasaros ypač padidėjo, nes NKSC sukurtos „DNS užkardos“ duomenis pradėjo naudotis visi pagrindiniai Lietuvos interneto ir mobiliojo ryšio paslaugų tiekėjai.
Ryšių reguliavimo tarnybos (RRT) duomenimis, šiuo metu „DNS Užkardos“ apsauga yra taikoma beveik 4 milijonams mobiliojo ir 775 tūkst. fiksuoto interneto ryšio paslaugų naudotojų.
„Šiemet priėmėme kelis svarbius sprendimus, spręsdami Lietuvoje įsisenėjusią telefoninio sukčiavimo problemą. Vienas iš sprendimų – įpareigojome operatorius blokuoti prieigą prie žalingų interneto resursų“, – sakė RRT tarybos pirmininko pavaduotojas Darius Kuliešius.
Į „DNS užkardos“ blokuojamų svetainių sąrašą šiuo metu yra įtraukta apie 1,6 tūkst. domenų, pažymima KAM pranešime.
Taip pat rugsėjo mėnesį NKSC ir Lietuvos Internetinė žiniasklaidos asociacija (IŽA) pasirašė bendradarbiavimo susitarimą ir nuo šiol į blokuojamų domenų sąrašą yra įtraukiami ir Lietuvos naujienų portalų klonai, kurie yra sukurti gyventojų klaidinimui ir internetiniam sukčiavimui.
Be to, NKSC šiuo metu diegia automatinį informacijos apsikeitimo kanalą su privalomus nurodymus blokuoti duodančiomis institucijomis. Taip siekiama, kad priėmus sprendimą dėl domeno blokavimo, jis per kelias minutes atsidurtų „DNS užkardoje“. Planuojama, kad šis techninis sprendimas pradės veikti kitų metų pavasarį, infuormuoja ministerija.
