Tarpmiestiniame „Kautros“ autobuse įvykus incidentui, kai vairuotoja šiukščiu elgesiu išgąsdino kurčią keleivį, Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba nustatė, kad prie žmogaus priekabiauta negalios pagrindu, pranešė tarnyba.
Lygių galimybių kontrolierę pavaduojanti vaiko teisių apsaugos kontrolierė Edita Žiobienė įspėjo bendrovę „Kautra“ ir rekomendavo keisti keleivių aptarnavimo taisykles, papildyti jas nuostatomis, kaip darbuotojai turėtų bendrauti su įvairias negalias turinčiais keleiviais.
Kaip skunde tarnybai nurodė pareiškėjas, praėjusių metų pabaigoje jis stotelėje įlipo į tarpmiestinį autobusą ir paprašė vairuotojos parduoti bilietą. Dėl klausos negalios vyras negali bendrauti šnekamąja kalba, tad parodė mobiliajame telefone iš anksto parašytą tekstą.
„Kelis kartus pabaksnojau pirštu į ekraną, rodydamas, jog norėčiau įsigyti bilietą su nuolaida, bet vairuotoja tik kažką piktai kalbėjo, o veido mimikomis demonstravo nepasitenkinimą. Tiesiog liejo piktas emocijas. Po kelių bandymų bilietą vis dėlto gavau ir pustuščiame autobuse užėmiau galines laisvas vietas“, – pasakojo keleivis.
Autobusui pajudėjus, vyras netrukus užsnūdo ir teigė buvęs šiurkščiai pažadintas.
„Miegojau užsimetęs striukę, kepure užsidengęs akis, kuprinę pasidėjęs po galva, kojos buvo likusios ant grindų. Tada buvau šiukščiai pažadintas, vairuotoja purtė mane už drabužių, kažką rėkaudama ir piktai rodydama pro langą. Supratau, jog esame stotelėje ir išsigandęs pagalvojau, kad mane tiesiog nori išmesti iš autobuso“, – skunde dėstė vyras su klausos negalia.
Nors vairuotoja po kurio laiko pasišalino, o kelionė tęsėsi, keleivis dėl šios situacijos patyrė didelį stresą. Vyro teigimu, kelionė buvo nemaloni, jis jautėsi įsibaiminęs ir pažemintas.
Atlikdama tyrimą, Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba kreipėsi į keleivių pervežimo įmonę „Kautra“. Jos atstovai apgailestavo dėl šios situacijos, bet patikino, jog netaiko diskriminacijos keleivių atžvilgiu.
Pati vairuotoja neigė, kad elgėsi šiukščiai, tiesa, ji patvirtino iš pradžių nesupratusi įlipusio keleivio gestų. Taip pat ji pripažino, kad pažadino miegantį keleivį, to priežastis – esą jis buvo neprisisegęs saugos diržo, o jo kojos buvo užkeltos ant sėdynės.
Tarnybos teisininko Karolio Čepo teigimu, vairuotoja turėjo teisę ir pareigą užtikrinti saugumą autobuse, tačiau pasirinktas būdas tai padaryti – purtymas suėmus už drabužių – yra pakankamai šiurkštus, ypač bendraujant su kurčiuoju.
„Dėl klausos negalios pareiškėjas negalėjo aiškiai suprasti, dėl kokių priežasčių buvo taip keliamas ir kokios pasekmės jam gali kilti. Tad esama pagrindo manyti, kad toks elgesys gali būti traktuojamas kaip sukuriantis bauginančią ir priešišką aplinką, kai gali būti įžeidžiamas asmens orumas“, – teigė teisininkas.
Atlikus tyrimą, konstatuota, kad šios situacijos metu pažeistas Lygių galimybių įstatymo straipsnis, draudžiantis paslaugų tiekėjams diskriminuoti ir priekabiauti dėl negalios ar kitų asmens tapatybės požymių.
Tarnybos atstovai taip pat atkreipė dėmesį, kad bendrovė „Kautra“ nepateikė jokių vidinių aktų, kuriuose būtų nurodoma, kaip darbuotojai turėtų bendrauti su klientais su negalia ir pasiūlė į tokių taisyklių rengimą įtraukti nevyriausybines organizacijas, pavyzdžiui, Lietuvos kurčiųjų draugiją.
