Šiaulių teritorinės ligonių kasos (TLK) specialistai sulaukia ir gyventojų, ir medikų klausimų, kokiais atvejais kompensuojamieji vaistai gali būti išrašomi ne tik ambulatoriškai, bet ir ligoninėje gydomiems pacientams.
Šiaulių TLK Kontrolės skyriaus vedėja Dalia Ozolienė nuotoliniame susitikime su gydymo įstaigų darbuotojais perskaitė pranešimą „Gydymo kompensuojamaisiais vaistais tęstinumo užtikrinimas“, kuriame išdėstė pagrindines kompensuojamųjų vaistų išrašymo hospitalizuotiems pacientams taisykles.
Susitikimo dalyvių dėmesys atkreiptas į tai, kad siekiant užtikrinti gydymo tęstinumą receptai kompensuojamiesiems vaistams gali būti išrašomi ne tik ambulatoriškai ar dienos stacionare, bet ir ligoninėse gydomiems pacientams. Hospitalizuotiems pacientams gali būti išrašomi kompensuojamieji vaistai, kurie buvo skiriami ne trumpiau kaip vieną mėnesį iki gydimo ligoninėje pradžios. Pasibaigus ambulatoriškai gydyti skirtų kompensuojamųjų vaistų paskyrimo laikui, hospitalizuotiems pacientams gydymui tęsti turi būti išrašyti tie patys vaistai, kurie buvo skiriami ambulatoriškai iki hospitalizacijos.
Šie kompensuojamieji vaistai kiekvieną kartą išrašomi ne ilgesniam kaip mėnesio gydymo kursui, išskyrus atvejus, kai kompensuojamojo vaistinio preparato mažiausia vidinė pakuotė yra skirta ilgesniam nei vieno mėnesio gydymo kursui ir jos negalima išardyti. Tuo atveju kiekvieną kartą gali būti išrašoma viena mažiausia kompensuojamojo vaistinio preparato vidinė pakuotė. Apie kompensuojamųjų vaistų skyrimą turi būti pažymėta paciento medicinos dokumentuose. Jei gydymą kompensuojamaisiais vaistais reikia koreguoti, ambulatoriškai gydyti skirtų kompensuojamųjų vaistų išrašyti negalima – paskirtais vaistais pacientui gydantis ligoninėje turi aprūpinti stacionarinė sveikatos priežiūros įstaiga.
Lektorė medikams priminė, kad hospitalizuotiems pacientams jų išrašymo iš ligoninės dieną taip pat galima išrašyti kompensuojamųjų vaistų ne ilgesniam kaip vieno mėnesio trukmės gydymo kursui, išskyrus atvejus, kai kompensuojamojo vaistinio preparato mažiausia vidinė pakuotė yra skirta ilgesniam nei vieno mėnesio gydymo kursui ir jos negalima išardyti. Tokiu atveju gali būti išrašoma viena mažiausia kompensuojamojo vaistinio preparato vidinė pakuotė. Apie kompensuojamųjų vaistinių preparatų skyrimą taip pat turi būti pažymėta paciento medicinos dokumentuose.
Susitikimo metu pabrėžta, kad kompensuojamųjų medicinos pagalbos priemonių (MPP), skirtingai nei vaistų, stacionare besigydantiems pacientams išrašyti negalima. MPP stacionarinio gydymo metu aprūpina pati gydymo įstaiga. Kompensuojamosios MPP gali būti išrašomos hospitalizuotiems pacientams tik jų išrašymo iš ligoninės dieną. Vienu kartu kompensuojamųjų MPP galima išrašyti arba ne ilgesniam kaip dešimties dienų naudojimo kursui Jeigu gamintojo pakuotė skirta ilgesniam nei vieno mėnesio naudojimo kursui ir jos negalima išardyti, galima išrašyti mažiausią kompensuojamosios MPP gamintojo pakuotę, atsižvelgiant į nustatytas MPP kompensavimo sąlygas.
Svarbu įsidėmėti, kad teisę išrašyti receptus kompensuojamiesiems vaistams ar MPP turi tik tie sveikatos priežiūros specialistai, kurie dirba gydymo įstaigose, pasirašiusiose su TLK sutartį dėl asmens sveikatos priežiūros paslaugų išlaidų apmokėjimo Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis.
Lektorė taip pat priminė susitikimo dalyviams racionalius vaistų skyrimo ir vartojimo principus, kuriais reikia vadovautis, išrašant kompensuojamuosius vaistus:
- tinkama indikacija – registruoti vaistai turi būti skiriami pagal atitinkamas registruotas indikacijas. Informaciją apie kiekvieną vaistą galima rasti čia;
- tinkamas vaistas – vaistas pasirenkamas pagal jo efektyvumą, saugumą, tinkamumą ir prieinamumą;
- tinkamas pacientas – vaistas pacientui gali būti skiriamas tik tuo atveju, jei nėra kontraindikacijų ir nepageidaujamų reiškinių tikimybė vartojant šį vaistą yra minimali;
- tinkama informacija – pacientui turi būti teikiama aktuali, tiksli ir aiški informacija apie jo būklę ir jam skiriamą vaistą;
- tinkama stebėsena – teisės aktų nustatyta tvarka turi būti reguliariai įvertinama paciento sveikatos būklė ir laiku užfiksuojamas numatomas ir netikėtas gydymo vaistais poveikis.