Lietuvos politikai nesutaria, ar politinė krizė Vokietijoje, kilusi po to, kai kancleris Olafas Scholzas nusprendė atleisti finansų ministrą Kristianą Lindnerį, paveiks Lietuvos saugumo situaciją. Krašto apsaugos ministro Lauryno Kasčiūno teigimu, neramumai Vokietijoje įtakos Berlyno įsipareigojimams dislokuoti Lietuvoje karių brigadą neturės.
„Net neabejoju, kad įtakos tikrai neturės, nes yra sudarytos sutartys jau tarptautinės dvišalės, yra pasiektas negrįžtamumo taškas, ir akivaizdu, kad tikrai jokio atsitraukimo nebus“, – sakė politikas.
Vis dėlto, Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ lyderis Saulius Skvernelis su šia pozicija nebuvo linkęs sutikti. Anot jo, šis įvykis Lietuvai nėra palankus ir gali tapti rimtu iššūkiu, siekiant tolimesnio bendradarbiavimo saugumo srityje.
„Tai bus iššūkis. Ar tie įsipareigojimai tikrai yra tvirti? Norisi tikėtis, kad taip ir yra, bet kokia susiformuos nauja Vyriausybė, jeigu ištiktų nepasitikėjimas kanclerio Scholzo Vyriausybe? (…) Tai yra iššūkis didžiulis iš tikrųjų“, – teigė parlamentaras, akcentuodamas, kad L. Kasčiūno tono ramumas yra nulemtas besibaigiančios kadencijos nuotaikų.
„Na, jeigu man būtų likę iki kadencijos pabaigos mėnesis, aš irgi tą patį pakartočiau“, – kritikos kolegai negailėjo politikas.
Vis dėlto, Lietuvos diplomatijos vadovas Gabrielius Landsbergis šiuo klausimu palaikė bendrapartiečio L. Kasčiūno poziciją. Anot užsienio reikalų ministro, pokyčiai Vokietijoje tiesioginės įtakos esamiems dvišaliams susitarimams neturėtų daryti.
„Manau, kad jų bus laikomasi“, – teigė G. Landsbergis.
Tiesa, jis pripažino, kad vertinant susidariusią situaciją, svarbiausia šiuo metu yra stebėti, kuria linkme toliau eis Vokietijos politika.
„Labiausiai ką reikia stebėti, tai kas darysis toliau, kada galima tikėtis naujų rinkimų. Dėl to, kad tiek Lietuvai, tiek Ukrainai, tiek Europos Sąjungai stabili Vokietija yra ypatingai svarbus veiksnys“, – kalbėjo ministras.
Ketvirtadienio rytą panašią poziciją šiuo klausimu išsakė ir premjerė Ingrida Šimonytė. Jos teigimu, planai dėl Vokietijos brigados dislokavimo Lietuvoje yra pernelyg didelis įsipareigojimas, kad jį galėtų pakeisti rinkiminis ciklas.
„Tikiuosi, kad ne, nes tai vis dėlto yra per stiprūs įsipareigojimai, per dideli įsipareigojimai, kad rinkiminis ciklas tai keistų. Juoba, kad mano žiniomis tikrai alternatyvi opozicinė stipriausia politinė jėga, kuri yra Krikščionių demokratų sąjunga, kuri yra mūsų seseriška partija Vokietijoje tikrai tą dislokavimą brigados palaiko“, – „Žinių radijui“ teigė I. Šimonytė.
ELTA primena, kad trečiadienį vakare žlugo kanclerio Olafo Scholzo koalicinė vyriausybė, iš jos pasitraukus Vokietijos verslą remiančių laisvųjų demokratų (FDP) ministrams.
Tai įvyko po to, kai kancleris Olafas Scholzas po kelias savaites trukusių ginčų dėl ekonominės politikos, atleido FDP lyderį finansų ministrą Christianą Lindnerį.
