-0.7 C
Panevėžys
Trečiadienis, 11 gruodžio, 2024

Įtampų Vokietijos koalicijoje fone G. Landsbergis mano, kad pozicija dėl brigados nekis

AutoriusPaulius Perminas (BNS)FotoBNS

Braškant Vokietijos valdančiajai vaivorykštinei koalicijai, užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis mano, kad Berlyno įsipareigojimai dėl Lietuvoje planuojamos dislokuoti brigados nesikeis.

„Sunku būtų vertinti, ar yra reikšmingi pokyčiai, bus matyti, jie yra anksčiau tam tikras krizes turėję, išsprendė jas, sugebėjo iš jų išlipti, na, mūsų trumpojo, vidutinio laikotarpio tikslas yra išlaikyti Vokietijos įsipareigojimus. Kol kas nėra jokių abejonių, kad jie kistų, yra platus politinis sutarimas Berlyne dėl brigados“, – žurnalistams sakė Lietuvos diplomatijos vadovas.

Vokietijos trijų partijų koalicijoje, kurią sudaro centro kairės Socialdemokratų partija, žalieji ir liberali Laisvoji demokratų partija ginčas kilo dėl 2025 metų biudžeto detalių. Šis aljansas, vienijantis partijas, kurios tradiciškai nebuvo sąjungininkės, pagarsėjo dažnomis vidinėmis kovomis.

Svarstant kitų metų biudžetą liberalusis finansų ministras Christianas Lindneris (Kristianas Lindneris) prašė kitų ministerijų sutaupyti, kad būtų laikomasi konstitucinės taisyklės, kuria siekiama neleisti valstybei prisiimti per daug skolų. Tuo metu, ekonomikos ministerijai vadovaujantis žaliųjų partijos atstovas Robertas Habeckas (Robertas Habekas) pristatė savo dokumentą, kuriame raginama skirti papildomų lėšų ir investicijų, kad būtų paspartintas šalies perėjimas prie žaliosios ekonomikos.

Pastarosiomis savaitėmis Vokietijoje žiniasklaidoje buvo spekuliuojama apie pirmalaikių rinkimų galimybę, tačiau pirmadienį su minėtais ministrais susitikęs kancleris Olafas Scholzas (Olafo Šolco) spekuliacijas, kad koalicija atsidūrė ties žlugimo riba atmetė.

„Jeigu klabant apie braškėjimus, tai čia yra politinis vertinimas. Kiekviena koalicija braška turbūt nuo pirmųjų savo formavimo dienų iki paskutiniųjų, tol kol nesubraška galutinai“, – sakė G. Landsbergis.

Lietuva ir Vokietija gynybos srityje aktyviai bendradarbiauja nuo 2017 metų, kai Vokietija ėmėsi vadovauti Lietuvoje dislokuotam NATO batalionui. Lietuva iš Vokietijos pirko daug karinės įrangos.

Pernai Berlynas įsipareigojo Lietuvoje iki 2027 metų nuolat dislokuoti karių brigadą, ją sudarys apie 5 tūkst. karių. Lietuva skaičiuoja, kad trečdalis jų atvyks su šeimomis.

Tiek valdantieji, tiek dalis Vokietijos parlamento opozicijos brigadą Lietuvai vadina neapgręžiamu Berlyno įsipareigojimu.


Palikti komentarą

* JP.lt už komentarų turinį neatsako. Už komentarus atsako juos paskelbę skaitytojai. JP.lt pasilieka teisę šalinti necenzūrinius, nekultūringus ir neetiškus skaitytojų komentarus, kaip ir tuos, kuriais skatinama visuomenės grupių nesantaika, šmeižiami ar įžeidinėjami žmonės, o duomenis apie tai Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka perduoti teisėsaugos institucijoms. JP.lt skatina komentuoti atsakingai ir gerbti kitų skaitytojų nuomonę.

PANAŠŪS STRAIPSNIAI

Karo prievolininkai į tarnybą bus pradėti šaukti sausio 2 d.: tikimasi sulaukti kone 3,9 tūkst. jaunuolių

confident-noyce

Nepaisant nuogąstavimų, naujoji Vyriausybė žada Vokietijos brigadą priimti 2027-aisiais

confident-noyce

Kariuomenė organizuoja 2025 m. karo prievolininkų sąrašo sudarymo stebėtojų atranką

confident-noyce

Naujausi straipsniai

Šioje svetainėje naudojami slapukai (angl. cookies). Sutikdami paspauskite mygtuką „Sutinku“ arba naršykite toliau. Sutikti Skaityti daugiau