Lietuvos oro uostuose per devynis šių metų mėnesius aptarnauta 4,9 mln. keleivių – 3 proc. daugiau nei pernai tuo pat laiku.
„Solidžiausius skaičius, kaip ir įprasta, demonstruoja didžiausi šalies oro vartai (Vilniaus oro uostas – BNS), kurie, palyginti su rekordiniais šuolio metais – 2018-aisiais, kol kas yra stabilūs ir išsilaiko nepakitę. Tokiu pat tempu planuojame ir užbaigti šiuos metus“, – sako Lietuvos oro uostų Aviacinių paslaugų skyriaus vadovas Aurimas Stikliūnas.
Trijuose Lietuvos oro uostuose šiemet įvyko 46,9 tūkst. skrydžių (1 proc. daugiau nei pernai), pervežta 12,4 tūkst. krovinių (10 proc. daugiau), pranešė Lietuvos oro uostai.
Sparčiausiai keleivių skaičius augo Kauno oro uoste – 16 proc. iki 879 tūkst. Čia labiausiai – 14 proc. augo ir pervežtų krovinių apimtys, o didžiausias – 8 proc. skrydžių augimas buvo Palangoje.
Populiariausia kryptimi lieka Jungtinė Karalystė, kur skrenda 20 proc. keleivių (11 proc. į Londono Lutono oro uostą), į Vokietiją – 10 proc., o 9 proc. teko Norvegijai. Tarp populiariausių krypčių išlieka ir Kopenhagos, Rygos bei Varšuvos Šopeno oro uostai
Per tris metų ketvirčius daugiausiai keleivių pervežė bendrovės „Ryanair“ (33 proc.), „WizzAir“ (22 proc.) ir „AirBaltic“ (9 proc.)
Pernai oro vartai Vilniuje, Kaune ir Palangoje aptarnavo 6,3 mln. keleivių ir 61 tūkst. skrydžių.