Šalies miškininkai teigia norį permainų, skaidrumo ir didesnio efektyvumo ir neeiliniame suvažiavime šeštadienį Lietuvos miškininkų sąjungos nutarė rezoliucija kreiptis į šalies politikos lyderius ir jiems priminti savo siekius.
„Mes esame Lietuvos valstybės pareigūnai, paskirti rūpintis Lietuvos valstybės miškais. Aukščiausių valstybės pareigūnų buvome apšmeižti, išvadinti sovietmečio paveldu ir paversti savo tėvynės priešais, nenorinčiais permainų ir geresnio gyvenimo. Atvirai ir garsiai sakome – norime permainų, skaidrumo ir didesnio efektyvumo. To siekiame visą Nepriklausomybės laikotarpį“, – po suvažiavimo išplatintame pranešime cituojamas sąjungos prezidentas Edmundas Bartkevičius.
Pranešime teigiama, kad miškų valdymo reforma pradėta sausio pradžioje ir planuojama įgyvendinti per tris mėnesius, nenurodant konkrečių siekiamų tikslų. Nesvarstomi jokie kiti variantai, alternatyvos. Nėra siūlomų priemonių įgyvendinimo sąnaudų ir naudos analizės. Nepateiktas ir reformos socialinių padarinių prognozė ir vertinimas. Nenurodyta ir neaptarta būsimos vienos įmonės struktūra, nenumatytos konkrečios įmonės ir atskirų jos padalinių funkcijos.
Miškininkai sako palaiką permainas, tačiau siekia Lietuvos interesus geriausiai tenkinančios valstybės miškų politikos. Siekiama, jog Aplinkos ministerija parengtų kaštų ir naudos analize grįstą profesionalią valstybinių miškų valdymo reformą. Kurioje aiškiai būtų įvardinti būsimos reformos tikslai, atliktos visų galimų reformos alternatyvų ekonominis pagrindimas, įvertintos galimos neigiamos socialinės ir kitos reformos pasekmės.
Aplinkos ministerija planuoja visus valstybinius miškus Lietuvoje pavesti valdyti valstybės įmonei „Lietuvos valstybiniai miškai “, kuri bus įsteigta sujungus dabartines 42 miškų urėdijas, Valstybinį miškotvarkos institutą ir Generalinę miškų urėdiją.
Reformos kritikai teigia, kad pertvarka naudinga tik didžiosioms medienos perdirbimo įmonėms, kurioms būtų paprasčiau įsigyti medieną centralizuotai, o tai savo ruožtų sumažintų žaliavos kainą.
Socialdemokratai nuo 2018 metų siūlo įgyvendinti kitą urėdijų pertvarką: leisti vienai urėdijai valdyti 25-60 tūkst. hektarų valstybinių miškų bei per metus iškirsti ir pateikti į rinką ne mažiau kaip 100 tūkst. kubinių metrų žaliavinės medienos.
Miškininkų sąjungos duomenimis, miškų urėdijos 2016 metais viršijo užsibrėžtą pelno planą. Visos 42 miškų urėdijos dirbo pelningai, o konsoliduotas urėdijų grynasis pelnas pernai sudarė 7,3 mln. eurų, palyginti su 6,2 mln. eurų 2015 metais 42-ų miško urėdijų valdomi Lietuvos miškai vertinami 2,5 mlrd. eurų. Nauja reforma norima sukurti miškų monopolį ir viską sutelkti vienose rankose.
