Lietuvoje mažėja knygynų. Daugiausia duris užveria regionuose. Mažesnėse savivaldybėse jiems itin sunku išsilaikyti, dirba nuostolingai. Ekspertai sako – jų mažės ir toliau, prekyba keliasi į internetą.
Kupiškyje prieš metus uždarytas vienintelis čia veikęs knygynas. Dabar gyventojams, norintiems įsigyti knygų, tenka vykti po keliasdešimt kilometrų į Rokiškį ar Panevėžį.
„Trūksta, žinoma. Ypač prieš rugsėjo 1-ąją, kai yra vaikams pratybos, kai reikia pirktis“, – sako LRT TELEVIZIJOS kalbinta kupiškietė.
„Manau, nenormalu, turėtų turėt. Dabar nebeperka turbūt“, – nurodo taip pat užkalbintas praeivis.
„Aš pati skaitau daug knygų, daugiau internete elektronines knygas, bet labai pasigendu to popierinio varianto“, – neslepia dar viena vietos gyventoja.
Pasvalio gyventojams taip pat iškilo grėsmė netekti vienintelio čia veikiančio knygyno. Jis – vienas iš trijų Lietuvoje, kuris priklauso savivaldybei. Dėl nuostolingos jo veiklos vietos valdžiai tenka nuolat padengti knygyno finansinius įsipareigojimus.
„Kiekvieni metai trupučiuką yra nuostolis. Na, tarkim, praėjusiais metais buvo 4 000. Tai nėra labai didelė suma, bet jis nuostolingas ir reikia jį paremti. Tada, žinoma, ir taryboje gaunasi tam tikros problemos, ir kontrolė sako: „O kodėl turim remti?“ – nurodo Pasvalio rajono meras Gintautas Gegužinskas.
Pasvalio savivaldybė paskelbė balsavimą, siekdama išsiaiškinti, ar gyventojams reikalingas knygynas.
„Aš nemanau, kad jį reiktų uždaryt. Vis tiek dar yra kas domisi knygomis, skaitom ir vaikams labai gerai visokių knygelių nupirkt“, – tikina kalbinta vietos gyventoja.
„Knyge žmonės galės nusipirkt, paskaityt, gi vadovėliai, sąsiuviniai vaikams. Būtinai reikalingas“, – pabrėžia pasvalietis.
94 procentai balsavusiųjų nepritarė, kad knygynas būtų uždarytas. Pasvalio valdžia nutarė suteikti dar vieną šansą ir kol kas jo veiklos nenutraukti. Knygyno direktorė neslepia – išsilaikyti sunku, todėl prašo ir gyventojų palaikymo. Pavyzdžiui, ateiti į knygyną ir nusipirkti pieštuką.
„Žmogui pieštukas, kainuojantis 25 centus, nėra labai didelis ir brangus pirkinys. Tačiau mums kaip knygynui tai labai daug reiškia, jeigu kiekvienas ateitumėme pirkti pieštuko būtent į knygyną, o ne į didžiulį prekybos centrą“, – prašo Pasvalio knygyno direktorė Inga Krapavickienė.
Atlikti tyrimai parodė, kad Lietuvoje per dešimtmetį knygynų sumažėjo 36 procentais. Daugiausia – regionuose.
„Panašu, kad einame link to, kad kuo toliau, tuo knygynų Lietuvoje liks mažiau. Ir asortimentas juose taip pat, sakykime, prastėja, mažėja pavadinimų, daugėja puodų, kanceliarinių prekių. Prekyba keliasi į internetą“, – nurodo Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto mokslo prodekanas Nerijus Gudinavičius.
Skaičiuojama, kad šalyje apie 20 savivaldybių neturi knygynų.
