Pusės Europos Sąjungos (ES) šalių gynybos ministrai pasirašė susitarimą, kuriuo siekiama pagreitinti karinio personalo ir technikos judėjimą žemyne ir suvienodinti procedūras. Šiam projektui vadovaus Lietuva.
„Aš manau, kad galime būti pavyzdys – tiek mes, tiek latviai ir estai. Judėjimui keliais, kertant sieną keliais terminas yra paprastai dvi paros, bet greito reagavimo pajėgoms – kalbame apie valandą, dvi“, – BNS telefonu iš Briuselio sakė krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis.
Lietuvoje šiuo metu galioja vieni trumpiausių leidimų kirsti sieną karinei technikai terminų – per 24 valandas skubos atveju ir iki penkių dienų įprasta tvarka.
Tam tikrais atvejais, pavyzdžiui, NATO greito reagavimo pajėgų skrydžiams, leidimai gali būti išduodami nedelsiant.
R. Karoblis teigia, kad kai kuriose kitose ES šalyse šiuo metu galiojančios procedūros karinės technikos sienų kirtimui yra per sudėtingos ir ribojančios, taip pat kiekvienoje bendrijos valstybėje procedūros ir jų terminai yra skirtingi.
Pasak jo, programos tikslas yra sumažinti terminus iki tokių, kokius turi Lietuva.
„Tikslas yra tas procedūras kiek įmanoma labiau suvienodinti ir antras dalykas – terminai, greičiai. Mūsų tikslas yra, kad terminas sumažintas būtų iki penkių dienų, o skubiais atvejais iki 24 valandų“, – teigė ministras.
Anot R. Karoblio, greitis yra vienas esminių klausimų siekiant efektyvios kolektyvinės gynybos.
„Vienas esminių klausimų NATO gynyboje yra greitis. Nuo sprendimo priėmimo, iki reakcijos konkrečių karinių padalinių, pastiprinimų, amunicijos ir kitų dalykų tiekimo. Karinis mobilumas yra vienas svarbiausių klausimų, ypač tada, kai karinių pajėgų dydžiai yra riboti“, – tvirtino krašto apsaugos ministras.
Susitarimą antradienį pasirašė Austrija, Belgija, Bulgarija, Čekija, Estija, Ispanija, Kroatija, Lietuva, Liuksemburgas, Olandija, Portugalija, Slovakija, Švedija, Rumunija.
Netrukus prie susitarimo prisijungs ir kitos ES valstybės, kai tik baigs derinimo procedūras, pranešė Krašto apsaugos ministras.
Lietuva taip pat vadovauja ES šalių kibernetinių greitojo reagavimo pajėgų kūrimo projektui. Jis, kaip ir programa dėl karinio mobilumo, yra vadinamojo nuolatinio struktūrizuoto bendradarbiavimo (PESCO) dalis.
Pernai inicijuotas PESCO leidžia ES šalių grupėms glaudžiau bendradarbiauti gynybos srityje. Kritikai sako, kad šis projektas gali dubliuoti NATO veiklą.
