Lietuva iš Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės (angl. Recovery and Resilience Facility, RRF) jau yra gavusi 1,34 mln. eurų – 870,7 mln. eurų subsidijinės dalies ir 469,8 mln. eurų paskolinės dalies lėšų, teigia Finansų ministerija. Eltai perduotame komentare pažymima, kad į šią sumą yra įskaičiuoti 360 mln. eurų, kuriuos šalis gaus balandį.
„Esame sulaukę pozityvaus Europos Komisijos (EK) vertinimo, todėl Lietuva 2024 m. balandį gaus 360 mln. eurų paskolos lėšų, išskaičiavus jau gauto avanso dalį, už pirmame paskolos lėšų mokėjimo prašyme deklaruotus pasiektus ir EK patvirtintus rodiklius“, – teigė ministerija.
„Apibendrintai gautos subsidijos lėšos sudaro 870,7 mln. eurų, o paskolos lėšos, įskaičiavus balandžio mėn. sumą sudaro 469,8 mln. eurų“, – sakoma komentare.
Finansų ministerija pažymi, kad po pradinio „Naujos kartos Lietuva“ (NKL) plano patvirtinimo Lietuva yra gavusi 13 proc. (289 mln. eurų) avanso mokėjimą iš subsidijos lėšų ir 542 mln. eurų, išskaičiavus jau gauto avanso dalį, už pirmame subsidijos lėšų mokėjimo prašyme deklaruotus pasiektus ir EK patvirtintus rodiklius.
„Taip pat po NKL plano keitimo 2023 m. gruodžio mėnesį Lietuva yra gavusi 39,7 mln. eurų „RepowerEU“ subsidijos lėšų dalies ir 109,8 mln. eurų paskolos lėšų dalies avanso mokėjimus“, – aiškinama komentare.
ELTA primena, kad EK praėjusių metų spalio pabaigoje priėmė teigiamą iš dalies pakeisto Lietuvos RRF plano, įskaitant skyrių „REPowerEU“, vertinimą. Tačiau į Lietuvos prašymą dėl mokesčių reformos buvo neatsižvelgta.
Dabartinė plano vertė – 3,85 mlrd. eurų (2,3 mlrd. eurų dotacijų ir 1,55 mlrd. eurų paskolų). Tai beveik dvigubai viršija pirminio ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano vertę.
Eurokomisaras Virginijus Sinkevičius Eltai teigė, kad EK turėtų patvirtinti antrąją RRF fondo lėšų išmoką Lietuvai, kuri bus 222 mln. eurų. Taip pat, pasak jo, nuspręsta „atrakinti“ dar 9 mln. eurų iš įšaldytų 17 mln. eurų.
Finansų viceministrė Vaida Markevičienė sakė, kad antrajame Lietuvos RRF lėšų paskolinės dalies prašyme rizikos nesimato, tad šių metų trečiąjį ketvirtį planuojama prašyti 310 mln. eurų iš EK.
