Lietuvos energetikos agentūra (LEA) praneša, kad dėl nedarbo dienos pirmadienį elektros suvartojimas Lietuvoje sumažėjo, taip pat dėl aukštos oro temperatūrų buvo ribojama „NordBalt“ jungtis su Švedija. Tačiau nepaisant to, elektros kaina Lietuvoje išliko stabili.
LEA duomenimis, birželio 24–30 dienomis vidutinė didmeninė elektros energijos savaitės kaina „Nord Pool“ biržos Lietuvos kainų zonoje, palyginti su ankstesne savaite, augo 1 proc. nuo 95 Eur / MWh iki 96 Eur / MWh. Latvijoje ir Estijoje vidutinė didmeninė elektros kaina buvo tokia pati, kaip Lietuvoje.
„Nepaisant aukštų temperatūrų ir įvykių elektros rinkoje, praėjusią savaitę elektros kaina Lietuvoje išliko stabili. Nors dėl karščių ir poreikio vėsintis elektros paklausa auga, tačiau praėjusią savaitę elektros suvartojimas nežymiai sumažėjo. Taip nutiko dėl Joninių šventės pirmadienį – birželio 24 d. elektros suvartota net 12 proc. mažiau nei pirmadienį prieš tai“, – sako „Litgrid“ Strategijos departamento vadovas Ramūnas Bikulčius.
Pasak R. Bikulčiaus, trečiadienį fiksuotas netikėtas įvykis elektros rinkoje.
„Dėl techninės klaidos Centrinės Europos elektros rinkos operatoriaus EPEX sistemoje trečiadienį atsiskyrė Europos elektros rinkos. Tai lėmė, kad Baltijos ir Šiaurės šalys negalėjo prekiauti su Centrine Europa diena prieš rinkoje. Dėl šios priežasties prekybiniai srautai tarp Lietuvos ir Lenkijos visą dieną siekė 0 MW. Baltijos šalyse šis įvykis pasekmių neturėjo ir kaina išliko stabili. Tačiau šis incidentas lėmė aukštas trečiadienio elektros kainas Vokietijoje.“
Elektros suvartojimas Lietuvoje praėjusią savaitę mažėjo 2 proc. nuo 217 GWh iki 213 GWh. Lietuvoje vietos elektrinės užtikrino 69 proc. šalies elektros energijos suvartojimo*. Bendrai Lietuvoje praėjusią savaitę buvo pagaminta 148 GWh elektros energijos, tai yra 2 proc. mažiau, nei prieš savaitę, kai vietinė gamyba siekė 151 GWh.
Lietuvoje praėjusią savaitę daugiausiai elektros energijos pagamino saulės elektrinės. Jų gamyba augo 23 proc. nuo 49 GWh iki 60 GWh. Vėjo jėgainių gamyba mažėjo 22 proc. nuo 48 GWh iki 33 GWh. Hidroelektrinių generacija augo 17 proc. nuo 14 GWh iki 16 GWh.
Prie perdavimo tinklo prijungtos šiluminės elektrinės gamino 9 proc. mažiau nei praėjusią savaitę, jų gamyba sumažėjo nuo 30 GWh iki 27 GWh. Kitos elektrinės pagamino 12 GWh. Praėjusią savaitę saulės jėgainės generavo 40 proc. Lietuvoje pagamintos elektros energijos, vėjo elektrinės – 22 proc., hidroelektrinės – 11 proc., šiluminės elektrinės – 18 proc., o kitos elektrinės – 8 procentus.
Pagal importo / eksporto (saldo) santykį, 37 proc. šalies elektros energijos poreikio buvo importuoti. Palyginti su ankstesne savaite, bendras importo kiekis mažėjo 15 proc. nuo 138 GWh iki 118 GWh. Diferencijuojant šalies importą, 82 proc. buvo importuoti iš Skandinavijos per „NordBalt“ jungtį, iš Lenkijos buvo importuojama 16 proc. elektros, o likę 2 proc. iš Latvijos.
Bendras elektros srautas iš Lietuvos mažėjo 46 proc. nuo 55 GWh iki 30 GWh. 63 proc. eksporto iš Lietuvos buvo nukreipti į Latviją, o likę 37 proc. eksportuoti į Lenkiją „LitPol Link“ jungtimi.
Elektros srautui „LitPol Link“ jungties pralaidumo išnaudojamas siekė 19 proc. Lenkijos kryptimi ir 23 proc. Lietuvos kryptimi. „NordBalt“ pralaidumo išnaudojimas buvo 0 proc. Švedijos kryptimi ir 92 proc. Lietuvos kryptimi.
