Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen mano, jog parlamentas galėtų priimti sprendimus dėl Krašto apsaugos ministerijos (KAM) siūlymo denonsuoti konvenciją, draudžiančią kasetinių šaudmenų naudojimą. Anot politikės, ši iniciatyva turi būti vertinama prastėjančios geopolitinės ir saugumo situacijos kontekste.
„Suprantame, kad tokių dalykų net nesvarstytume, jeigu nebūtų per pastaruosius kelis metus reikšmingai pablogėjusi saugumo situacija dėl agresyvių mūsų kaimynų veiksmų – tiek Rusijos karo Ukrainoje, tiek ir kitų grasinimų ir grėsmių, kurios egzistuoja. Todėl Krašto apsaugos ministerijos iniciatyva šiame kontekste ir turėtų būti matoma ir vertinama, nes kasetiniai šaudmenys, kaip ir nurodo Krašto apsaugos ministerija, yra svarbi gynybinė priemonė“, – Seime sakė V. Čmilytė-Nielsen.
„Turint galvoje, kad Seimo sesija yra pratęsta iki liepos 18 d., yra numatytos keturios posėdžių dienos, laiko tikrai pakaktų“, – vertindama galimybes denonsuoti konvenciją dar šios Seimo sesijos metu sakė ji.
Kaip ELTA pranešė anksčiau, krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas penktadienį žurnalistams teigė, jog KAM nutarimo projektas pasieks Vyriausybę jau kitą savaitę. Siūlymas Seimui, jo manymu, turėtų būti pateiktas liepos 11 d.
Penktadienį Krašto apsaugos ministerija (KAM) registravo Vyriausybės nutarimo projektą, kuriuo siūloma denonsuoti konvenciją, draudžiančią naudoti kasetinius šaudmenis.
Kaip nurodo KAM, Lietuvai pasitraukti iš konvencijos yra prasminga, nes nuo tada, kai valstybė ratifikavo šį dokumentą, iš esmės pasikeitė nacionalinio saugumo situacija. Pažymima, jog regione dauguma kaimyninių šalių nėra konvencijos narės – iš valstybių, besiribojančių su Rusija, šiuo metu konvenciją yra ratifikavusios tik Lietuva ir Norvegija.
Lietuvos Seimas ratifikavo konvenciją, draudžiančią kasetinių šaudmenų naudojimą, 2010 m. gruodį. Parlamentas turės priimti ir galutinį sprendimą dėl pasitraukimo iš konvencijos.
