Sinoptikai sako, kad Kuršių marių ledas vietomis yra plonas ir juo vaikščioti nėra saugu.
Kaip skelbia Hidrometeorologijos tarnyba, Kuršių marių priekrantėje ledo storis siekia 10–12 centimetrų, o centrinėje dalyje – tik 8 centimetrus.
Praėjusį savaitgalį atsiradę ledo įtrūkiai praplatėjo iki 20–30 centimetrų ir užsitraukė plonu ledo sluoksneliu, o sniego danga nutirpo ir susidarė balos.
„Įsivyraujantys vis šiltesni orai ir kylantis marių vandens lygis per keletą dienų centrinėje ir šiaurinėje dalyje ledą gali suskaldyti, todėl nurodytose Kuršių marių vietose vaikščioti ledu nėra saugu“, – įspėja sinoptikai.
Tuo metu upių ledo danga labai įvairi – vienos visiškai užšalusios, kitos – iš dalies (užšalę atskiri ruožai su properšomis arba telikę ledo dangos likučių).
Po ledu susidarė ižas, kuris seklumose užsilaiko ir prišąla prie įvairių kliuvinių. Šiam kaupiantis iš dalies užkemšama upės vaga, todėl staiga pakyla vandens lygis.
Didžiausias vandens lygio pakilimas dėl ižo kamščių buvo Nemune ties Smalininkais (2,2 m) ir Nemajūnais (1,5 m), Šventojoje ties Anykščiais, Neryje ties Vilniumi (po 1,2 m) ir Birvėtoje ties Lazinkomis (1,1 m).
Šiuo metu vandens lygis daugumoje upių žemėja. Prognozuojama, jog per artimiausią savaitę jis ir toliau žemės.
Ugniagesiai gelbėtojai sako, kad ledas laikomas tvirtu, jeigu jo storis yra daugiau kaip 7 centimetrai. Toks ledas jau išlaiko žmogų. Tačiau kad jis išlaikytų grupę žmonių, jo storis turi būti ne mažesnis kaip 12 centimetrų.
Tvirtas ledas visada turi mėlyną arba žalią atspalvį, o matinės baltos spalvos arba geltono atspalvio ledas yra netvirtas. Trapus, plonas ledas būna tose vietose, kur jame įšąla medžių šakos, lentos ir kiti daiktai, o taip pat arti krūmų, medžių, nendrių.
Netvirtas ledas susidaro ir tose vietose, kur įteka upeliukai, vanduo iš gamyklų, yra šaltiniai.
