Nors Kūčios ir Kalėdos išlieka neatsiejamos nuo tradicinių patiekalų, šventinių stalų tendencijos vis labiau keičiasi, rodo prekybos tinklo „Lidl“ užsakymu atlikta Lietuvos gyventojų apklausa. Jaunesni gyventojai rečiau renkasi silkę ar keptą žuvį, pirmenybę teikdami mažiau įprastiems patiekalams. Netradicinius patiekalus labiau renkasi ir didžiųjų miestų gyventojai bei moterys.
Kūčiukai karaliauja viršūnėje, jaunimas silkę traukia nuo stalo
Apklausa rodo, kad Kūčių vakarienės lyderiais vis dar išlieka kūčiukai, kurių ant savo stalo laukia net 78 proc. apklaustųjų. Antru pagal populiarumą švenčių patiekalu yra silkė, kuri šią poziciją išlaiko antrus metus iš eilės: ja neatsiejama savo Kūčių stalo dalimi laiko 7 iš 10 gyventojų. Toliau apklausoje rikiuojasi kepta žuvis, aguonpienis, tradicinė balta mišrainė ir kitos mišrainės bei salotos. Savo mėgstamų, tik Kūčioms skirtų patiekalų, neturi vos 2 proc. apklaustųjų.
„Kūčiukai Lietuvoje yra tikras žiemos švenčių simbolis, jų ieškoti parduotuvėse pirkėjai pradeda dar gerokai iki Kūčių ir Kalėdų. Tačiau trečius metus iš eilės mūsų užsakymu atliekama apklausa apie žiemos švenčių tradicijas rodo, kad kiti tradiciniai patiekalai, ypač 18–29 metų amžiaus jaunimui, tampa vis mažiau įdomūs. Pavyzdžiui, silkės patiekalai yra itin populiarūs tarp 60 metų ir vyresnių gyventojų, kai ta pati silkė tarp jaunesnės auditorijos apklaustųjų vis labiau praranda populiarumą. Tai rodo, kad nors ir pamažu, bet šventinio stalo tendencijos – keičiasi“, – komentuoja „Lidl Lietuva“ rinkodaros departamento vadovė Neringa Podkopajeva.
Ant šventinio stalo – sušiai ir aštuonkojai?
N. Podkopajeva sako, kad pokyčiai ant gyventojų šventinio stalo puikiai atspindi ir bendras pirkėjų nuotaikas bei įpročius.
„Tradiciniai žiemos švenčių patiekalai, nors vis dar karaliauja, pamažu užleidžia vietą ant stalo kitoms vaišėms. Tą puikiai matome ir parduotuvėse, kuriose pirkėjai drąsiai dairosi jiems nematytų skonių, ieško kokybiškų, gurmaniškų produktų šventėms. Vis dažniau ant šventinio stalo vietoje įprastos žuvies atsiduria aštuonkojai ar krevetės, o per Kalėdas kepama egzotiška mėsa, pavyzdžiui, kengūriena ar strutiena“, – pastebi „Lidl Lietuva“ atstovė.
Apklausos duomenimis, maždaug pusė gyventojų į įvairius šventinio stalo eksperimentus, kai tarp tradicinių valgių atsiranda tokie patiekalai kaip sušiai, paelija ar krevetės, žiūri teigiamai. Kas penktas gyventojas teigia, kad pats yra linkęs eksperimentuoti ir per šventes noriai išbando naujus patiekalus. Dar 31 proc. apklaustųjų tokias tendencijas vertina teigiamai, tačiau nurodo, kad patys yra labiau linkę laikytis tradicijų ir gaminti Kūčioms ar Kalėdoms įprastus patiekalus.
Tyrimo rezultatai atskleidžia, kad būtent jauniausi – 18–29 metų amžiaus – respondentai yra labiausiai linkę eksperimentuoti su šventinio stalo patiekalais.
Maisto tradicijos keičiasi didmiesčiuose
Pastebima ir tendencija, kad naujovėms atviresni didžiųjų miestų gyventojai, o ypač – moterys: tai nurodė daugiau nei pusė (54 proc.) apklaustų moterų. Palyginti su mažesniais šalies miestais, Klaipėdos (26 proc.), Vilniaus ir Kauno (po 22 proc.) gyventojai ant šventinio stalo dažniau linkę patiekti mažiau įprastus patiekalus.
„Keičiantis kartoms, keičiasi ir tradicijos, todėl natūralu, jog žmonės ieško naujų skonių, ir taip formuoja savo švenčių tradicijas. Mūsų tyrimas atskleidžia, jog gyventojams itin svarbu kokybiški ir švieži produktai, kuriuos galima įsigyti už draugišką kainą: taip teigia daugiau nei 60 proc. apklaustųjų. Tai lemia, kad parduotuvių lentynose daugėja ypatingų, gurmaniškų produktų, taip atliepiant svarbiausius pirkėjų poreikius šventiniu laikotarpiu – nebrangiai pasirūpinti Kūčių ir Kalėdų vaišėmis, nedarant kompromisų dėl kokybės“, – priduria „Lidl Lietuva“ rinkodaros departamento vadovė N. Podkopajeva.
