Šį savaitgalį šurmuliuoja tradicinė Kaziuko mugė. Būtent kovo 4-ąją šalyje pradedama minėti Lietuvos globėjo šv. Kazimiero diena. Tačiau ar žinojote, jog tokiu metu minima ir Kovarnių diena – sena lietuvių šventė, skirta pavasariui pašlovinti.
Senoliai šią dieną patardavo praverti tvartų duris, įleisti vidun saulės, kad gyvuliai galėtų pasidžiaugti ateinančiu pavasariu. Kai kur būdavo patariama gyvulius išleisti į lauką. Tikėta, kad jie greičiau augs, bus atsparesni ligoms, ištvermingesni.
Tad saulės šiandien tikrai netrūksta šalyje, tačiau šilumos dar teks palaukti. Pavasaris kol kas neskuba ir artinasi labai lėtu žingsniu. Ateinančios savaitės pradžioje sulauksime permainų – šaltis sušvelnės, vietomis temperatūra dienomis jau pasieks nulį ir kils dar aukščiau. Pirmadienį ir antradienį vyraus nepastovus debesuotumas, dažnai nušvis saulė, žymesnių kritulių nenumatoma.
Pirmadienio naktį temperatūra šalyje svyruos nuo –9 laipsnių pajūryje iki –19–17 laipsnių šalčio šalies rytuose ir pietryčiuose. Dienos metu numatoma –7–3 laipsnių temperatūra, šaltesni orai išsilaikys vietomis rytų, pietryčių Lietuvoje.
Antradienį temperatūra kils aukščiau, stiprės pietryčių krypties vėjas. Naktį jau teliks –11–7 laipsniai šalčio. Dieną vyraus –4–1 laipsnio šaltukas, pajūryje jau bus apie 0.
Savaitei įpusėjus, tikėtina, jog temperatūra kils dar aukščiau, dieną jau daug kur bus apie nulį, vietomis ir vienas kitas laipsnis šilumos. Išaugs debesuotumas, numatomi krituliai.
[quote_box_center] Daugiau apie kovus
Kovai Lietuvoje paplitę visur. Retesni miškinguose rajonuose. Tai vieni iš dažniausių varninių paukščių. Peri artimoje žmogaus gyvenamojoje aplinkoje. Panašaus dydžio kaip pilkoji varna. Apdaras vienodai juodas su nesunkiai pastebimu violetiniu metališku blizgesiu.
Remiantis birdlife.lt informacija, suaugusių paukščių snapo pamatas esti plikas ir matoma balsva dėmė. Patinas nuo patelės iš išvaizdos nesiskiria. Jaunikliai panašūs į suaugusius, bet jų snapo pamatas ir šnervės plunksnuoti.
Šie požymiai pastebimi ir tarp žiemojančių jaunų paukščių. Tik pavasarį jie tampa mažiau pastebimi, tačiau pirmamečius ir kelerių metų paukščius atskirti nesunku, nes su amžiumi plika dėmė ties snapo pamatu didėja. Jaunikliai nuo panašių kranklių skiriasi mažesniu dydžiu, buveine (kovai vengia didelio miško), plonesniu bei smailesniu snapu bei balsais.
Minta bestuburiais, įvairiu augaliniu maistu bei visokiausiomis atliekomis. Maistą renka nuo dirvos paviršiaus arba iškapsto esantį negiliai dirvoje. Nuolat lanko vietas, kur žemė dirbama. Kai gyvena miestuose – labiau maitinasi įvairiomis atliekomis. Lanko šiukšlynus. Būdingas kolonijinis veisimosi elgesys.
Lizdų kolonijose būna iki kelių šimtų ir tik labai retai – daugiau nei tūkstantis. Žiemojimo metu su kitais varniniais paukščiais – varnomis ir kuosomis – sudaro mišrius būrius.
Naikinti kovų lizdus yra ne tik neetiška, bet ir tai draudžia mūsų šalies bei Europos teisės aktai. Kovai sunaikina daug kenkėjų (grambuolių lervų, smulkių graužikų ir kt.). Tai vieni naudingiausių žemės ūkiui paukščių, rašo birdlife.lt. [/quote_box_center]