Kovo 10-ąją minint Pasaulinę inkstų dieną, siekiama visuomenei suteikti kuo daugiau naudingos informacijos apie inkstų ligas – kaip jų saugotis ir kaip gyventi, kad inkstai kuo ilgiau būtų sveiki. Nacionalinis transplantacijos biuras prie SAM (Biuras), organizuojantis organų donorystės ir transplantacijos procesą, tvarko organų ir audinių transplantacijos laukiančiųjų (recipientų) sąrašus. Šį kartą išsamiau – apie inkstų recipientus ir transplantacijas.
Sutrikus inkstų veiklai, sutrinka ir normali organizmo veikla – jis nebesugeba išsivalyti nuo kenksmingų medžiagų apykaitos produktų (toksinų), todėl jie ima kauptis kraujyje. Susikaupę toksinai šalinami dializių (peritoninės arba hemodializės) metu. Tokie žmonės yra gydomi gydytojų nefrologų, kurie siunčia šiuos pacientus į transplantacijos centrą (Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikas arba Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikas), kuriame gydytojų konsiliumas sprendžia apie šių pacientų įtraukimą į inksto transplantacijos laukiančiųjų sąrašą.
Inkstų transplantacijos laukiantys recipientai į sąrašą įtraukiami pagal savo kraujo grupę – I (0), A (II), B (III) ir AB (IV). Tai reiškia, kad, atliekant donoro ir recipiento poros parinkimą, recipientui galima persodinti tik tapačios kraujo grupės donoro inkstą.
Beje, gyvosios inkstų donorystės atveju – Lietuvoje jau atliekamos operacijos, kai donoru tampa nesuderinamos su recipiento kraujo grupe žmogus, tik tokiu atveju prieš operaciją reikalingas specialus sudėtingas recipiento paruošimas.
Kai žinoma donoro kraujo grupė, atsižvelgiant į virusologinius, imunologinius tyrimus ir kitus teisės aktuose numatytus rodiklius, inkstų transplantacijos laukiantys recipientai surikiuojami į eilę. Tuomet telefonu recipientai pakviečiami atvykti į transplantacijos centrą, kur jiems atliekami išsamūs tyrimai. Prieš pat transplantaciją būtini ir tyrimai dėl kryžminės reakcijos, taip pat atliekamas galutinis donoro ir recipiento poros parinkimas. Vienam donoriniam inkstui kviečiami trys recipientai.
Neretai pasitaiko, kad, kviesdami tris recipientus vienam donoriniam inkstui, gydytojai turi paskambinti net dešimčiai recipientų – kai kurie jų tuo metu nenori, negali atvykti ar serga, nors savo dializės centrų gydytojų apie tai neinformuoja. O juk nuo recipientų sąmoningumo priklauso ir transplantacijos efektyvumas, nes čia labai svarbus vadinamasis išemijos laikas, per kurį iš donoro kūno išimtas organas turi atgulti recipiento kūne. Kuo šis laikas trumpesnis, tuo transplantacija sėkmingesnė.
Kovo 1 d. duomenimis, inksto transplantacijos laukiančiųjų sąraše yra 170 recipientų, iš jų 63 – laikinai ne recipientai, t. y. šiuo metu dėl kitų ligų (paūmėjusių gretutinių ligų, gripo ar kitų susirgimų) jiems transplantacijos atlikti negalima. Recipientai, kuriems 2015 metais buvo atlikta inksto persodinimo operacija, trumpiausiai transplantacijos laukė 15 dienų, ilgiausiai – beveik 6 metus.
Pernai iš viso buvo atlikta 115 inkstų transplantacijų, iš jų 9 – iš gyvo donoro.
Lietuvoje yra įteisinta ir gyvoji porinė donorystė. Tai – dviejų porų pasikeitimas donoriniais organais, kai vienos tarpusavyje nesuderinamos poros, susijusios santuokiniu ar artimos giminystės ryšiu, donoro organas tinka kitos tarpusavyje nesuderinamos poros, susijusios santuokiniu ar artimos giminystės ryšiu, recipientui, o antrosios poros donoro organas tinka pirmosios poros recipientui. Kol kas tokių transplantacijų Lietuvoje nėra atlikta.