Panevėžyje šiandien viešėjęs šalies premjeras Algirdas Butkevičius kartu su regiono savivaldybių, bendrojo lavinimo įstaigų, Panevėžio prekybos pramonės ir amatų rūmų, Pramonininkų asociacijos, profesinio ugdymo įstaigų, aukštųjų universitetinių mokymo įstaigų ir Panevėžio kolegijos, Švietimo ir mokslo ministerijos atstovais Panevėžio kolegijoje už apskrito stalo dalyvavo diskusijoje „Aukštos kvalifikacijos specialistai – regiono ekonominės sėkmės garantas“.
Beveik visuose pranešimuose skambėjo užuominos, kad nedarbo lygis šalyje nėra jau toks žemas, tačiau verslininkai skundžiasi negalintys surasti reikiamų specialistų, nors verslas yra šalies ekonomikos ir geresnio gyvenimo variklis.
Ministras pirmininkas A. Butkevičius pasidžiaugė panevėžiečių, o ypač Panevėžio kolegijos iniciatyva, nes jau antra tokia diskusija vyksta Panevėžyje.
Vyriausybės vadovas teigė, kad aukštos kvalifikacijos specialistų problema sprendžiama nebe pirmi metai, skiriamos šimtamilijoninės lėšos verslo infrastruktūrai gerinti bei naujoms darbo vietoms kurti, tačiau problemos išlieka.
Būtina keisti aukštojo mokslo modelį
Premjero žodžiais, pagal 30-40 metų amžiaus žmones, turinčiais aukštąjį išsilavinimą, Lietuva pirmauja Europos Sąjungoje, tačiau pagal aukštųjų technologijų specialistų parengimą – ji yra paskutinė. Jis atkreipė dėmesį, kad nemažai aukštuosius mokslus baigusių lietuvių įsidarbina ir dirba ne pagal profesiją arba išvažiuoja į užsienį.
Anot premjero, todėl būtina keisti aukštojo mokslo modelį, o tam Vyriausybė jau yra pasirengusi ir tereikia Seimo pritarimo.
A. Butkevičius atkreipė dėmesį, kad per pastaruosius metus abiturientų skaičius sumažėjo perpus, todėl ragino tiesiogiai išrinktus merus, verslo struktūras daugiau bendrauti su bendrojo lavinimo įstaigomis, kad jas baigiantieji nebesiblaškytų, o tvirtai žinotų, ko siekia.
Premjeras atkreipė dėmesį, kad vis daugiau aukštąsias mokyklas baigusių studentų dar renkasi profesinio ugdymo įstaigas, kad taptų savo srities specialistais, įgytų praktikos ir darbo rinkoje būtų paklausesni.
Ragino verslininkus orientuotis ne vien į pelną
Švietimo ir mokslo viceministras Rolandas Zuoza konstatavo, kad Panevėžio rajone yra galimybės rengti visų sričių specialistus bei tenkinti regiono verslo poreikius. Anot jo, taip patvirtina pirmas Lietuvoje įkurtas Mechatronikos centras, kai savo jėgas suvienijo KTU, Panevėžio kolegija, Profesinio rengimo centras, valdžia ir darbdaviai.
Viceministras paragino verslininkus orientuotis ne vien į pelną ir negailėti didesnių atlyginimų geriausiems specialistams.
„Profesinio mokymo įstaigos, kolegija turėtų suderinti mokymo kryptis, kad būtų sukurta vieninga specialistų rengimo ir tobulinimosi programa, kad teorija eitų kartu su praktika“, – sakė R. Zuoza.
Permainos būtinos
Kauno technologijos universiteto rektorius Petras Baršauskas pritarė, kad permainos aukštajame moksle būtinos, nes dabar šalyje veikia 44 universitetai, todėl, neišgryninus mokymo programų, negalima užtikrinti, kad mokslus baigęs studentas gaus darbą.
Ragino iš arčiau domėtis mokymo procesu
Panevėžio kolegijos vadovas Egidijus Žukauskas džiaugėsi draugyste su Profesinio rengimo centru ir teigė, kad Panevėžyje didžiausią perspektyvą turės technologiniai ir biomedicininiai mokslai.
Jis ragino verslininkus iš arčiau domėtis mokymo procesu, siūlyti savo idėjas, teikti prašymus ir tada iš to abi pusės turėtų tik naudą.
Užkliuvo, kodėl mažėjant abiturientų, universitetų Lietuvoje daugėja
Ilgokai prie tribūnos užsibuvęs Panevėžio prekybos, pramonės ir amatų rūmų prezidentas Sigitas Gailiūnas daugiau kalbėjo globaliomis problemomis.
Jis atkreipė dėmesį, kad pagal statistiką, 93 proc. 25-44 metų amžiaus žmonių Lietuvoje turi aukštesnį nei vidurinį išsilavinimą, tačiau 7 proc. yra nebaigę nieko, neturi profesijos, todėl jie yra atsidūrę darbo rinkos pakraštyje.
S. Gailiūnas atkreipė dėmesį, kad Lietuvoje už mokslą per metus studentai sumoka po 2-3 tūkst. Eur, o Amerikoje po 50-70 tūkst. dolerių, todėl nevertėtų stebėtis, kad ten baigusieji mokslus uždirba daugiau.
Panevėžio PRAR prezidentui taip pat užkliuvo, kodėl mažėjant abiturientų, o taip pat ir studentų skaičiui, universitetų Lietuvoje daugėja ir retoriškai klausė, kodėl trūksta informacinių technologijų specialistų. Ar dėl to, kad trūksta norinčiųjų mokytis, ar todėl, kad nėra kas juos mokytų?
Galiausiai S. Gailiūnas pareiškė, kad vidutinis mėnesinis darbo užmokestis Kaune yra 75 eurais didesnis negu Panevėžyje, tačiau buvo įsitikinęs, kad jį padidinus iki Kauno lygio, specialistai nepuls grįžti į Panevėžį.
„Problemos yra kitur“, – konstatavo S. Gailiūnas.