Kiekvienais metais fiksuojama skaudžių eismo įvykių, kurių epicentre atsiduria keturračių vairuotojai. Tačiau šiose istorijose dažniausiai pagrindinį vaidmenį suvaidina neatsargus elgesys, alkoholis arba abu šie faktoriai. Nepaisant to, dalis visuomenės vis tiek galvoja, kad keturračiai yra pavojingi. Bet kiek tame tiesos?
Apie vairavimą turėtų nė negalvoti
Š. m. birželio 15 d. Kairiuose neblaivus (0,51 prom.) vyras namo kieme užsivedė keturratį, nuspaudė akceleratorių ir įvažiavo į prie stalo sėdėjusią žmoną ir draugų porą. Jo teigimu, akceleratorius užsikirto. Visi keturi asmenys buvo sužaloti.
Birželio 16 d. į Šiaulių ligoninę papuolė 39 metų vyriškis, kuris bevažinėdamas miškais staigiame posūkyje nesuvaldė keturračio ir apvirto. Tą pačią dieną Jurbarko rajone apsivertė keturratis su dviem žmonėmis, jį vairavo neblaivus, net 2,9 promilės įpūtęs vyriškis.
Birželio 30 d. Šiauliuose keturračiu pasivažinėti nusprendė dvi nepilnametės, vos 6 ir 7 metų sulaukusios mergaitės. Pirmą kartą prie vairo sėdusiai šešiametei paspaudus akceleratorių, keturratis įvažiavo į garažo sieną, abu vaikai buvo sužaloti. Dar vienas teisės vairuoti neturintis keturiolikmetis apsivertė su keturračiu rugpjūčio 25 d. šalia Druskininkų smėlėtame kelyje. Jis nedėvėjo šalmo.
Lenktynininkas, keturračiu įveikęs Dakaro ralį, Antanas Kanopkinas atkreipia dėmesį, kad šios, kaip ir dauguma kitų avarijų su keturračiais, nutiko dėl to, kad nebuvo laikomasi saugumo taisyklių. Vieni vairuotojai buvo įkaušę, kiti – per daug pasitikintys savimi ir nuomota technika. Taip pat susižalojo ant galingųjų keturračių sėdę vaikai be apsaugos priemonių.
„Keturračiai patys nepadaro avarijų, jas sukelia vairuotojai. Dažniausiai tai įvyksta, kai kas nors užsimano pasimaivyti prieš draugus, kolegas, įsigeidžia pademonstruoti save kaip superherojų. Neabejoju, kad prieš daugelį avarijų paskutiniai žodžiai buvo „žiūrėk, kaip moku“ arba „palaikyk mano alų“, – sako A. Kanopkinas.
„Avarijomis dažniausiai baigiasi įvairūs pasirodymai, kitaip sakant, tai, kas nutinka po frazės „palaikyk mano alų“. Tada ir griūna, ir raktikauliai, kiti kaulai lūžta“, – kolegos žodžius kone atkartoja keturračių technika prekiaujančios įmonės „Motorider“ ekspertas Adomas Gančierius.
Būtina prisitaikyti ir perprasti subtilybes
Svarbu žinoti, kad Lietuvoje galingaisiais keturračiais, registruotais „Regitroje“, leidžiama važiuoti tik suaugusiesiems, turintiems A arba B kategorijų vairuotojo pažymėjimą. O populiariausi, kiek mažesnės galios, keturračiai savivaldybėse registruojami kaip ratiniai traktoriai, tad juos valdyti gali vairuotojai, turintys B, TR1 arba TR2 kategorijų pažymėjimą.
Vaikams gamintojai siūlo specializuotus vaikiškus keturračius: jie yra saugūs, negalingi, tinkami važinėti nuo pat mažumės, 3 metų amžiaus. Ypač populiarūs elektriniai vaikiški keturračiai, nes galima reguliuoti jų galingumą ir maksimalų išvystomą greitį, apriboti leidžiamą judėjimo plotą, kad vaikai mokytųsi važiuoti saugai.
„Reikėtų iš pradžių priprasti prie šios technikos, pažiūrėti, kokios jos galimybės, ir po truputį didinti važiavimo greitį. Keturratis nėra kažkoks nevaldomas daiktas, pavojingesnis už kitas transporto priemones. Jis tiesiog vairuojamas kitaip nei motociklas ar automobilis, posūkiuose reikia svorio centrą perkelti į vidinę dalį. Viskas ateina su patirtimi“, – kalba A. Gančierius.
Patys keturračių gamintojai šiais laikais taip pat daug investuoja į transporto priemonių saugumą. Viena iš pagrindinių inovacijų – elektroninis reguliuojamo pasipriešinimo vairo stiprintuvas.
Lengvesnis keturračio valdymas – ne vienintelis šios sistemos privalumas. Ji absorbuoja smūgį į kliūtį ir taip neleidžia vairuotojui išmušti vairo iš rankų. Vis dėlto, nepaisant modernių technologijų, keturračių avarijos vis vien vyksta ir kartais jos būna netgi skaudžios. Tad ką daryti, kad pasivažinėjimas keturračiu nepavirstų neplanuotomis atostogomis ligoninėje?
Atmintinė, kaip saugiai važiuoti keturračiu
Specialistai sako, kad pirmiausia reikia pasirūpinti savo saugumu. Jokiu būdu negalima sėsti ant tokių kėbulo neturinčių motorinių transporto priemonių be šalmo. Taip pat, jeigu planuojama leistis į pramoginį turą, vertėtų pasirūpinti ir kūno apsaugomis.
„Nevalia pamiršti ir pačios technikos, reikėtų patikrinti jos techninę būklę: ar yra visi stabdžiai ir jie veikia, ar teisingas oro slėgis padangose, ar neprasisunkia skysčiai“, – aiškina „Motorider“ ekspertas A. Gančierius.
Pradėjus važiuoti, itin svarbu įvertinti savo įgūdžius. Jeigu keturratis jums yra nauja transporto priemonė, nevertėtų bandyti kažkam kažką įrodyti. Eisme reikėtų važiuoti vadovaujantis Kelių eismo taisyklėmis, o važinėjant mišku ar kitomis nepažįstamomis vietovėmis – įvertinti visus kalnelius, posūkius ir nedumti lyg akis išdegus. Tai geriau palikti sportininkams.
„Yra daug pavyzdžių, kai žmonės bando greitai lėkti nepažįstamose vietovėse, nuvažiuoja nuo kelio ir atsitrenkia, pavyzdžiui, į medį. Aplink savo namus trasas žinome, tad galime jaustis užtikrintai, o išvažiavus į kitą rajoną, nepažįstamuose keliuose, ypač aklose vietose, reikėtų sumažinti greitį, įsitikinti, kad posūkį įveiksime. Taip pat nevertėtų pamiršti, kad Lietuvoje keturračių daugėja, tad net miške jų galima sutikti atvažiuojant iš priešpriešos“, – paaiškina A. Gančierius.
