Mažas pajamas gaunantys Lietuvos ir kaimyninių Baltijos šalių gyventojai yra tarp tų europiečių, kurie labiausia jaučia negalintys dalyvauti kasdienėje veikloje dėl įvairių sveikatos problemų.
Tai rodo Eurostato tyrimas.
Vertinant tik mažiausias pajamas gaunančią gyventojų dalį, sudarančią apie 40 proc. šalies populiacijos, kas antras jų nurodo, jog dėl įvairių fizinių ir psichinių sveikatos sutrikimų turi sunkumų dalyvauti kasdienėje veikloje: dirbti, mokytis, atlikti namų ruošą, užsiimti laisvalaikio veikla ir tokių problemų turi ilgiau, nei pusę metų.
Europos statistikos agentūros 2015-aisiais surinktais duomenimis, su tokiomis problemomis susiduria kas ketvirtas vyresnis nei 16 metų Europos Sąjungos (ES) gyventojas – pagal bendrus rodiklius Lietuvoje, problemų užsiimti kasdiene veikla dėl sveikatos sutrikimų turi kas trečias apklaustasis.
„Tarptautinė neįgalių žmonių diena mums primena, kiek dar daug turime nuveikti, kad taptume bendruomeniška ir visiems pagarbia visuomene, kurioje kiekvienas negalios paliestas žmogus būtų išgirstas ir suprastas“, – Prezidentės spaudos tarnybos pranešime cituojama prezidentė Dalia Grybauskaitė.
Mažiausiai su šiomis problemomis susiduria maltiečiai ir švedai – tik kas dešimtas, vertinant visas pajamų grupes.
Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje pagal šį rodiklį taip pat stebimas didžiausias atotrūkis tarp didžiausias ir mažiausias pajamas gaunančių gyventojų. Jei problemas užsiimti kasdiene veikla įvardija kas antras skurdžiausiai gyvenantis, jų turi tik kas aštuntas didžiausias pajamas turintis Lietuvos gyventojas.
Vyrai su minėtomis problemomis ES nurodė susiduriantys rečiau, nei moterys. Tačiau Lietuvoje pagal šį rodiklį tarp abiejų lyčių pastebimas didesnis atotrūkis: sveikatos bėdas, kaip trukdį, nurodė kiek daugiau nei trečdalis visų moterų ir per ketvirtadalį vyrų.
