Krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas Daugpilyje susitiko su Baltijos šalių gynybos ministrais bei Lenkijos gynybos viceministru. Susitikimo metu politikai aptarė bendros gynybos linijos vystymo klausimus, NATO rytinio flango sienų apginamumą bei priemones, kurių kiekviena šalis atskirai ir visos kartu gali imtis, kad apsaugotų savo ir NATO sienas.
Kaip praneša Krašto apsaugos ministerija (KAM), susitikimo metu buvo parengtas bendras visų šalių pareiškimas, kuriame pabrėžiama iniciatyva siekti Europos Sąjungos (ES) finansavimo ES pasienio gynybai.
„Lietuva aktyviai dirba, kad bendradarbiaudama su kaimyninėmis šalimis sukurtų vientisą šalių gynybos liniją. Mūsų pastangos pabrėžia mūsų pasiryžimą stiprinti gynybą nuo bet kokių galimų grėsmių. Be to, hibridinių grėsmių ir išpuolių akivaizdoje labai svarbu nustatyti ir remti pagrindines NATO, ES ir mūsų nacionalinių strategijų veiksmų kryptis. Tai reiškia, kad reikia užtikrinti, jog visi gynybos elementai būtų gerai koordinuojami. Taip pat turime kuo geriau išnaudoti savo kolektyvines galias kovoje su kylančiomis grėsmėmis“, – kalbėjo L. Kasčiūnas.
Ministras pabrėžė, kad Baltijos šalys bei Lenkija saugo rytines ES šalių sienas nuo hibridinių bei konvencinių grėsmių, tad finansavimas šių šalių sienų stiprinimui yra būtinas.
„Estija, Latvija, Lietuva ir Lenkija yra NATO ir ES Rytų išorės sienų forpostas, saugantis nuo hibridinių ir konvencinių grėsmių, todėl labai svarbu glaudžiai bendradarbiauti šiose organizacijose. Siekiame bendrai komunikuoti apie kolektyvinę šios iniciatyvos svarbą ir pasinaudoti NATO bei ES priemonėmis, padedančiomis didinti šiuos pajėgumus,“ – apie bendrą Baltijos šalių ir Lenkijos gynybos ministrų poziciją kalbėjo L. Kasčiūnas.
ELTA primena, kad, siekiant stiprinti Lietuvos pasienio su Baltarusija ir Rusija apsaugą, Vyriausybė liepos mėnesį priėmė sprendimą iki kitų metų balandžio Lietuvoje sukurti inžinerinių priemonių parkų tinklą. Iš viso pasienio teritorijose ketinama įsteigti 27 bazes, kuriose bus kaupiami ir saugomi „drakono dantys“, surenkami „ežiai“, „ispaniški arkliai“, kitos konstrukcijos.
Vyriausybės sprendimu iki kitų metų pabaigos kariuomenės nustatytuose valstybinės reikšmės keliuose, prietilčiuose ketinama sumontuoti rezervines kliūtis, o 9 tiltuose – konstrukcijas, skirtas sprogmenų pritvirtinimui.
Tuo metu iki 2027 m. pabaigos numatoma pietvakarinėje šalies dalyje atlikti maždaug 280 kilometrų melioracijos griovių ir sureguliuotų upelių projektavimo, atstatymo darbus iki pradinių techninių parametrų. Už tai būtų atsakingos Šakių, Vilkaviškio ir Marijampolės rajonų savivaldybės.
Taip pat iki 2027 m. gruodžio 31 d. kariuomenės nustatytose kelių atkarpose ketinama suformuoti medžių ruožus, įrengti kitas eismo saugumo užtikrinimo.
