Milžiniškas krateris susiformavo po to, kai praėjus vos keliems milijonams metų po dinozaurų išnykimo į Žemę rėžėsi 30 kilometrų pločio meteoritas, atskleidė naujas tyrimas.
Mokslininkams pagaliau pavyko nustatyti smūginio kraterio, suformuoto Hiavatos asteroido, datą ir ji yra kur kas senesnė, nei buvo manyta anksčiau.
Komanda iš Kopenhagos universiteto „GLOBE“ instituto ir Danijos gamtos istorijos muziejaus, lazerio spinduliais apšaudė smūgio vietoje surinktas smilteles.
Taip smėlis buvo įkaitintas iki tokio taško, kuriame jis išskyrę argono dujas, kurias jie naudojo nustatydami, kad krateris yra senesnis nei 58 milijonai metų.
Cirkonio kristalai iš uolienų pavyzdžių, kurie veikia tarsi mažytės laiko kapsulės, buvo tuo pat metu analizuojami Švedijos gamtos istorijos muziejuje panaudojant uraninį datavimą, pateikusį tą patį amžių.
Profesorius Nicolaj Krog Larsen iš „GLOBE“ instituto Kopenhagos universitete, sakė: „Fantastiška žinoti jo amžių. Nuo pat jo atradimo prieš septynerius metus mes sunkiai dirbome, kad rastume būdą nustatyti kraterio datą. Nuo tada įvykdėme kelis vizitus į šią vietovę, kad surinktume pavyzdžius, sietinus su Hiavatos susidūrimu“.
Kuomet Hiavata asteroidas rėžėsi į šiaurės vakarinę Grenlandiją, tuo metu regioną dengė atogrąžų miškai ir laukinė gamta, o vidutinė temperatūra svyravo apie 20°C.
Susidūrimas išskyrė kelis milijonus kartų daugiau energijos, nei atominė bomba, ir paliko 30 kilometrų pločio ir 0,9 kilometro gylio kraterį, kuris yra pakankamai didelis, kad jame sutilptų Vašingtono miestas.
Bėgant laikui šis krateris buvo palaidotas iki 1 km storio ledo, kuris sudarė Hiavata ledyną, ir buvo aptiktas tik 2015 metais.
Manoma, kad jis yra didesnis nei maždaug 90 proc. iš maždaug 200 anksčiau žinotų smūginių kraterių Žemėje.
Iš ledyno tekančios upės atidengė smėlį ir uolienas, kurios susidūrimo metu buvo ypač įkaitintos, o jas ištyrė mokslininkai iš Danijos ir Švedijos.
Michael Storey iš Danijos gamtos istorijos muziejaus sakė: „Kraterio datavimas buvo ypač sunki užduotis, taigi labai džiugu, kad dvi laboratorijos Danijoje ir Švedijoje, naudodamos skirtingus datos nustatymo metodus, pasiekė tas pačias išvadas. Dėl to, esu įsitikinęs, kad mes nustatėme tikrąjį kraterio amžių, kuris yra kur kas senesnis, nei kadaise manė daugybė žmonių.“
Naujasis tyrimas nustatė, kad meteoritas rėžėsi praėjus aštuoniems milijonams metų po to, kai maždaug beveik 200 kilometrų pločio asteroidas Čiksulubas trenkėsi į šiandieninę Meksiką ir sukėlė Žemės dinozaurų išnykimą.
Naujai paskelbti rezultatai leido mokslininkams geriau suprasti, kokią įtaką meteoritas turėjo augalams, gyvūnams bei vietos ir globaliam klimatui.
Dr. Gavin Kenny iš Švedijos gamtos istorijos muziejaus sakė: „Kraterio naujojo amžiaus nustatymas nustebino mus visus. Ateityje tai padės mums tirti galimą poveikį klimatui svarbioje Žemės istorijos epochoje.“