Danielių ir Dovydą Gaurius sieja broliškas ryšys ir aistra irklavimui – šešiolikmečiai dvyniai jau šešerius metus drauge valdo dvivietę kanoją ir siekia pergalių. Neseniai broliai grįžo iš didžiausių pasaulyje jaunių irklavimo varžybų – „Olympic Hopes“, kur įveikę 500 metrų distanciją per 1 minutę ir 50 sekundžių, iškovojo sidabro medalį. Ši pergalė – ne tik talento ir sunkaus darbo, bet ir ypatingo broliško ryšio rezultatas. Įspūdžiais ir pasiruošimo detalėmis jaunuoliai dalinasi su rubrikos „Jaunimo palėpė“ skaitytojais.
Pasiruošimas laimėjimams
Vaikinai atskleidžia, kad triumfas Vengrijoje tikrai džiugina, tačiau būtent iš šių varžybų medalį jie parsiveža ne pirmą kartą.
„Parvežus medalius emocijos geros, bet nėra lygiai tokios, kaip tada, kai laimėjome pirmuosius medalius šiose varžybose“, – dalinasi Danielius, o brolis priduria, kad reikia to per daug nesureikšminti.
„Taip, šis medalis reiškia daug, jis yra mūsų pastangų įvertinimas, bet stengiamės labai nesusireikšminti, nes žinome, kad artimiausi metai bus sunkesni ir kol kas patys svarbiausi mūsų sporto karjeroje. Tikiuosi, kad ši pergalė mums, kaip dvivietei, ir visai Panevėžio komandai yra motyvuojanti. Žinoma ir primenanti, kad galime daug pasiekti ne tik Lietuvoje, bet ir tarptautinėse varžybose“, – sako Dovydas.
Pasiekti gerų rezultatų – nelengva, jaunųjų sportininkų pasiruošimas varžyboms itin intensyvus, o sunkumų iškyla ne tik pasiruošimo metu, kelionėje į varžybas būta kuriozų.
„Šioms varžyboms ruošėmės labai panašiai kaip ir Europos čempionatui, tačiau šį kartą turėjome tik mėnesį iki varžybų. Darbas buvo intensyvesnis. Pasiruošimas sunkus ir pasiglemžė nemažai jėgų“, – prisimena Dovydas.
Danielius pasakoja apie kelionę į varžybas: „Naktį prieš išvykstant susirgo mūsų įgulos narė, teko koreguoti keturvietės komandą. Ties Varšuva sugedo komandos autobusiukas ir teko ilgokai laukti kito. Kelionė iki nakvynės Čekijoje truko apie 22 valandas. Besiruošiant irgi buvo nesklandumų – Dovydas per pasiruošimo ciklą ilgą laiką sirgo.“
Irklavimo ypatybės
Danielius pasakoja, kad varžybų Vengrijoje atmosfera – labai maloni, truputį panaši į pasaulio čempionatą.
„Visi atvažiuoja pasiruošę, bet niekada negali būti tikras, kad tau viskas pavyks taip, kaip turėtų. Tuomet atsiranda jauduliukas, bet bent jau man – jis labai patinka. Be jo nebūtų įdomu.“
Anot brolių – per daug jaudulio gali pakenkti ir atimti pasitikėjimą savimi, tačiau to išvengti padeda treneriai.
„Jie visados palaiko ir palaikė. Jie suteikia motyvacijos kai reikia. Pamenu, kai buvome mažesni, treneriai mums pasakojo apie tarptautines varžybas, sėjo svajonių sėklas, o dabar varžybų metu primename sau, kad treneris – profesionalas. Jis visada žino ką daro ir galime juo pasitikėti. Primename sau, kad viską darėme teisingai ir stengėmės – taip kyla pasitikėjimas savo jėgomis ir dingsta abejonės. Pavyksta sukaupti visas jėgas prieš startą.“
„Turbūt nepopuliari nuomonė, bet prieš startą apšilinėdami nesiklausome muzikos, kaip daro dauguma sportininkų. Mes manome, kad prieš startą reikia būti su savo mintimis. Viską sudėlioti į savas vietas, kad viduryje distancijos būtų ramu, viskas apgalvota ir nekiltų stresas, kuris išmuša iš vėžių“, – dalinasi vaikinai.
„Sėdint valtyje ir laukiant starto dažnai jaučiasi, kad širdies ritmas padažnėja. Norisi pademonstruoti pasiruošimą – „pasidraskyti“. Po finišo stengiamės apmąstyti kaip sekėsi. Bet per šias varžybas, po finišo mintis buvo tik viena – atplaukėme treti ar antri? Kova buvo labai įtempta“, – prisimena Dovydas.
Vaikinai pripažįsta – lengva nebuvo ir laimėjimu reikia džiaugtis, bet ateinantys metai broliams bus labai svarbūs, tad užmigti ant laurų jie neketina.
„Ateinantys metai mums bus kol kas patys svarbiausi, norėtume parodyti pačius geriausius rezultatus. Tikimės ateityje pasiekti ir didesnių aukštumų, laimėti pasaulio, Europos čempionatų medalius. Norisi išlikti šiame sporte, nes be jo gyvenimas būtų daug sunkesnis“, – pasakoja Danielius, o Dovydas priduria, kad meilė šiam sportui tokia didelė, kad savęs be jo neįsivaizduoja.
Vaikinai nuoširdžią padėką reiškia savo šeimai, treneriams, draugams, antroms pusėms ir treniruočių partneriams. Anot brolių, šie žmonės suteikia motyvacijos, palaiko ir stumia į priekį.
