Žmogaus teisių klausimai yra svarbūs ne tik šalies viduje, bet ir tarptautinių santykių kontekste, ir per NATO viršūnių susitikimą Vilniuje Lietuva sulauks klausimų dėl tos pačios lyties porų teisių užtikrinimo, sako konservatorė Jurgita Sejonienė, viena Civilinės sąjungos įstatymo projekto rengėjų.
„Mes turėtume kalbėti ne tik apie Lietuvos situaciją, bet ir apie tarptautinius santykius, kai jie galėtų vystytis toliau, tuo labiau, kad dauguma iš mūsų strateginių partnerių panašų reglamentavimą jau turi, Estija prieš kelias dienas padarė, lietuvio akim žiūrint, turbūt radikalų žingsnį, įteisindama homoseksualių porų santuokas. Žmogaus teisų klausimai, manau, taps tik dar aktualesni ir NATO summito metu Lietuva gaus tokių klausimų“, – per spaudos konferenciją Seime trečiadienį sakė J. Sejonienė.
Spaudos konferencijoje dalyvavusi Lietuvos žmogaus teisių centro vadovė Jūratė Juškaitė pastebėjo, jog „bjauria tradicija tampa, kad minit tarptautinę dieną prieš homofobiją, turime kalbėti apie stagnaciją LGBTIQ teisių užtikrinimo srityje“.
Gegužės 17 diena yra minima kaip Tarptautinę kovos su homofobija, transfobija ir bifobija diena, prisimenant 1990 metų gegužės 17-ąją, kai Jungtinių Tautų Generalinė Asamblėja deklaravo, kad „homoseksualumas nėra liga, sutrikimas ar iškrypimas“. 1948–1990 metais Pasaulio sveikatos organizacija klasifikavo homoseksualumą kaip psichikos sutrikimą.
Kalbėdama apie Civilinės sąjungos įstatymo projektą J. Juškaitė teigė, jog seksualinių mažumų teises užtikrinantys projektai paprastai susilaukia kritikos, bet jiems pradėjus veikti visuomenė pamato, kad vienai grupei atsirado daugiau teisių, bet kitos nuo to nesumažėja.
„Šalių patirtis rodo, kad svarstymo stadijoje yra daug įvairių ir nepagrįstų aistrų dėl įstatymų, susijusių su LGBTIQ teisėmis, bet priėmus įstatymus, visuomenei pamačius, kaip jie gyvendinami praktikoje, pasimato, kad suteikus saugumą vienai grupei, kitai grupei jo nesumažėja“, – sakė J. Juškaitė.
Žmogaus teisių centro vadovė taip pat prašė partnerystės įteisinimą programoje įrašiusių partijų siekti, kad Civilinės sąjungos projektas Seime pajudėtų į priekį.
Laisvės frakcijos seniūnas Vytautas Mitalas teigė, kad projektas artimiausiu metu grįš į darbotvarkę, o priešingu atveju bus sunku paaiškinti, „kodėl Lietuvos respublika, būdama tokia inovatyvi, eidama į priekį, nesugeba sutarti, nesugeba priimti įstatymų, kai visi valdančiosios koalicijos lyderiai, o ir daugiau kitų partijų lyderių vienareikšmiškai pasisako „už“.
Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnas Eugenijus Gentvilas apgailestavo, kad Civilinės sąjungos įstatymo projektą palaiko ne visi partijos nariai Seime.
„Didžiausią problemą turiu, kai partijos programoje parašyta, o mes nesulaukiame savo partijos narių balsų. Aš negaliu jų smerkti, tie partijos nariai prieš rinkimus nebuvo to apologetai, aš negaliu jų priverst balsuot, bet man apmaudu“, – kalbėjo E. Gentvilas.
Valdančiųjų atstovų parengtas tos pačios lyties asmenų partnerystę įtvirtinantis Civilinės sąjungos įstatymo projektas yra apsvarstytas Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitete, bet neteikiamas į plenarinių posėdžių salę svarstymui.
Lietuvoje partnerystė šiuo metu nėra įteisinta nei vyro ir moters, nei vienos lyties poroms. Ankstesni bandymai tą padaryti parlamente buvo nesėkmingi.
