Prieš 75 mln. metų, dar tuomet, kai po Žemę klajojo dinozaurai, liepsnojantys miškų gaisrai siautėjo Antarktidoje, rodo naujas tyrimas.
Vėlyvuoju Kreidos periodu (prieš 100 milijonų–66 milijonus metų), vieno šilčiausių Žemės periodų metu, Antarktidos Džeimso Roso saloje gyvavo vidutinio klimato spygliuočių, paparčių ir žydinčių augalų, vadinamų gaubtasėkliais, miškas, o taip pat ir daugybė dinozaurų.
Tačiau tai nebuvo tikras rojus Žemėje: senoviniai paleogaisrai iki pelenų išdegino dalis šio miško ir paliko tik medžio anglies likučius, kuriuos dabar surinko ir ištyrė mokslininkai.
„Šis atradimas praplečia žinias apie augmenijos gaisrus Kreidos periode, ir rodo, kad tokie epizodai buvo dažnesni, nei buvo manyta anksčiau,“ – sakė tyrimui vadovavusi tyrėja Flaviana Jorge de Lima, paleobiologė iš Pernambuko federalinio universiteto Resifėje, Brazilijoje.
Atradimai žymi pirmuosius užregistruoto paleogaisro įrodymus Džeimso Roso saloje, Antarkties pusiasalio dalyje, dabar esančioje žemiau Pietų Amerikos.
Šis atradimas papildo įrodymus, kad savaiminiai gaisrai Antarktidoje Kampanijos amžiuje (prieš maždaug 84–72 mln. metų) buvo dažni; 2015 metais, atskirame tyrime, mokslininkai dokumentavo pirmąjį žinomą įrodymą apie dinozaurų laikų miškų gaisrus Vakarų Antarktidoje.
Naujajam darbui tarptautinė mokslininkų komanda analizavo fosilijas, surinktas 2015-2016 metų ekspedicijos metu, šiaurės rytinėje Džeimso Roso salos dalyje.
Šiose fosilijose buvo augalų fragmentų, kurie atrodė kaip anglies likučiai, ir kurie išnyko per pastaruosius dešimtis milijonų metų.
Skenuojant jas elektroniniu mikroskopu buvo atskleista jų tapatybė: šios fosilijos, tikėtina, yra sudegę plikasėkliai, greičiausiai iš botaninės spygliuočių šeimos, vadinamos Araucariaceae, nustatė mokslininkai.
Intensyvūs miškų gaisrai buvo dažni ir plačiai paplitę vėlyvuoju Kreidos periodu, tačiau dauguma šių gaisrų įrodymų slypi Šiauriniame pusrutulyje, o vos keli dokumentuoti atvejai Pietiniame pusrutulyje buvo aptikti dabartinės Tasmanijos, Naujosios Zelandijos ir Argentinos teritorijose, sakė mokslininkai.
Vėlyvojo Kreidos periodo metu byrėjo Gondvanos superžemynas, palikdamas tokias vietas, kaip Antarktida, labiau izoliuotas nei kada nors anksčiau.
Šis regionas be ledo turėjo daugybę užsiliepsnojimo šaltinių, tarp kurių ir žaibų iškrovos, krentančių meteorų sukelti ugnies kamuoliai ir vulkaninis aktyvumas, o taip pat ir deganti augmenija bei aukšti deguonies lygiai, kurie padeda gaisrams liepsnoti.
„Antarktida pasižymėjo intensyviu ugnikalnių aktyvumu, Kreidos periode sukeltu tektonikos, ką rodo fosilijų egzistavimas sluoksniuose, susijusiuose su pelenų iškritimu,“ – tyrime rašė mokslininkai. „Tikėtina, kad vulkaninė veikla įplieskė paleogaisrus, kurie ir sukūrė čia aprašomą anglį.“
Dabar mokslininkai ieško naujų paleogaisrų įrodymų kitose Antarktidos vietose.