Kiekvieną vasarą, kuomet atsitraukia Antarktidą supantis jūrų ledas, į šį žemyną laivais ir lėktuvais suplūsta dešimtys tūkstančių turistų ir mokslininkų.
Šis atokus žemynas tampa vis lengviau prieinamas. 2019–2020 metų sezoną besilankančiųjų skaičius čia pasiekė 74 000, kurių didžioji dauguma keliavo laivais.
Mokslinė veikla žemyne taip pat intensyvi – čia veikia daugiau nei 70 tyrimų stočių, kuriose bendrai dirba tūkstančiai tyrėjų.
Ši veikla, kuri, kaip prognozuojama, ateityje didės, po savęs palieka fizinius pėdsakus, turinčius ilgalaikių pasekmių.
Siekdami tirti ar pasigrožėti viena iš paskutiniųjų (beveik) nepaliestų vietų Žemėje, žmonės jai daro vis didesnį poveikį, kurį galima išmatuoti ir kiekybiškai įvertinti.
Pagal Antarktidos sutartį, turistai ir mokslininkai privalo iš žemyno pašalinti atliekas
Šiukšlės ir žmonių atliekos yra išskraidinamos arba išplukdomos iš žemyno, kad būtų utilizuotos šiltesnėse platumose. Tačiau tam tikros atliekų formos nėra taip lengvai pašalinamos iš žemyno.
Visa veikla Antarktidoje, ar tai būtų galingi grąžtai mokslinių ledo šerdžių gręžimui ar transporto priemonės, degina kurą.
Deginant kurą, tam, kad sušiltume ar judėtume, mūsų vykdoma veikla išskiria mikroskopines juodosios anglies daleles (dūmus ir suodžius).
Kitose pasaulio vietose, juodoji anglis neįsivaizduojamais kiekiais yra išskiriama miškų gaisrų ir žmonių vykdomos veiklos metu. Ji nukeliauja milžiniškus nuotolius, pavyzdžiui, 2019-2020 metais Australijoje kilusių krūmynų gaisrų suodžiai apkeliavo aplink visą pasaulį.
Tačiau Antarktidoje, kurią nuo likusio pasaulio izoliuoja stiprus aplinkpolinių vėjų barjeras, juodosios anglies šaltiniai paprastai yra labiau vietiniai.
Naujas tyrimas, paskelbtas žurnale „Nature Communications“, plačiai apskaičiavo juodosios anglies kiekius sniege netoli žmonių gyvenviečių.
Mokslininkai pirmiausia surinko mėginius iš 28 vietų 2000 km ilgio daugiausiai lankomo Antarktidos ruožo, besitęsiančio nuo Antarkties pusiasalio iki Vakarų Antarkties ledyno vidinės dalies.
Mėginiai buvo praleidžiami pro filtrus ir analizuojamos jų optinės savybės, taip siekiant identifikuoti kietųjų dalelių kiekius ir tipus.
Visi pavyzdžiai iš netoli žmonių esančių vietovių demonstravo juodosios anglies lygius, kurie buvo didesni už įprastus Antarktidos lygius, kas yra akivaizdus žmonių emisijų ženklas.
Išaugę juodosios anglies lygiai darys įtaką tam, kaip sniegas absorbuoja šviesą, o tai vadinama „albedu“. Sniegas su žemesniu albedu tirps greičiau. Dėl to, juodosios anglies kiekis surinktuose sniego mėginiuose gali būti naudojamas nustatant, ar sniego tirpimo greitis galėjo padidėti dėl žmonių vykdomos veiklos.
Gauti rezultatai atveria akis
Paveiktose teritorijose, esančiose netoli žmonių gyvenviečių Antarktidos pusiasalyje, žmonių sukurta juodoji anglis lemia tai, kad paviršinis sniegas kiekvieną vasarą gali ištirpti iki 23 mm.
Analizuojant konkrečiai turistinę veiklą, autoriai apskaičiavo, kad kiekvienas lankytojas nuo 2016 iki 2020 metų, daugiausia dėl emisijų iš kruizinių laivų, efektyviai ištirpdė apie 83 tonas sniego.
Mokslininkų veiklos ne išimtis
Iš tiesų, mokslinių tyrimų stotys prisideda prie didesnio sniego tirpimo greičio, tenkančio vienam gyventojui, nes pasitelkia daug degalų sunaudojančią įrangą ir transporto priemones, kartais naudojamas ištisus metus.
Šis tyrimas patvirtina kitose pasaulio vietose atliktus tyrimus apie juodosios anglies emisijų rolę spartinant ledo ir sniego tirpsmą.
Pavyzdžiui, buvo nustatyta, kad gaisrai Amazonės džiunglėse padidino tirpsmo tempus Andų kalnų ledynuose. Antarktidoje juodosios anglies dokumentavimas netoli gyvenviečių atitinka kitus mikroskopinės taršos tyrimus, pavyzdžiui, jūros lede ir pingvinuose aptinkamą mikroplastiką. Šie atradimai rodo, kad žmogaus veiklos poveikis gali būti labiau paplitęs ir klastingesnis, nei atrodytų jį stebint iš tolo.