Anoniminis medikų premijavimas daliai žmonių leis išvengti nemalonios situacijos neparėmus gydytojo, tačiau gali tapti terpe dvigubam atsidėkojimui, LRT RADIJUI sako nevyriausybinės organizacijos „Transparency International“ Lietuvos skyriaus projektų koordinatorė Gabija Lukšaitė. Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos pirmininkas Romas Valentukevičius mano, kad toks atsidėkojimo medikui būdas nekels rizikos padaryti nusikaltimo.
Vyksta aktyvus gydytojų privačių interesų deklaravimas, LRT RADIJUI sako Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos (VTEK) pirmininkas Romas Valentukevičius. Dėl to, kaip teigia jis, VTEK diskutuojant su specialistais ir ekspertais, kilo daug klausimų. Pašnekovas tvirtina, kad kalbėta apie tyrimus, rodančius didelį kyšininkavimą medicinos įstaigose, taip pat ieškota, kaip keisti nepriimtiną korupcinę kultūrą.
„Paciento dėkingumas medikui yra natūralus žmogiškas jausmas, bet jei jis įgyvendinamas ne žodžiu „Ačiū“, o kita forma, rizikuojama padaryti nusikaltimą“, – tvirtina R. Valentukevičius. VTEK, anot jo, yra korupcijos prevencijos institucija, suinteresuota tokiu sveikatos apsaugos sistemos veikimu, kuris būtų nepavaldus korupcijos pasireiškimui.
R. Valentukevičius teigia, kad nėra vienos greitos ir efektyvios priemonės, kuri išspręstų šią problemą. Visgi, priduria jis, tam, kad pasikeistų kyšio, kaip efektyvaus sprendimo, suvokimas, keliama medikų premijavimo idėja: „Pradedame diskusijas su valdžios įstaigomis, medikų bendruomene, visuomene, pacientų organizacijomis, kad galėtume detaliau aptarti šios idėjos taikymo galimybes.“
VTEK pirmininkas tvirtina, kad tai kol kas tik preliminaru – diskutuojama, aiškinamasi ir klausoma nuomonių, kad galbūt būtų rasta ir kitų, geresnių kelių. „Šiuo atveju mes manome, kad būtent anoniminis medikų premijavimas būtų viena formų, suteikiančių galimybę atsidėkoti ir skirti tam tikrą pinigų sumą medikui, kurį norima premijuoti“, – pasakoja R. Valentukevičius.
Pašnekovas sako, kad to įgyvendinimui reikia tam tikros įstatyminės bazės, kurios šiandien dar nėra: „Aš manau, kad rudenį, sugrįžus Seimui, mes apie tai diskutuosime. Jei bus įstatymų leidėjų valia, tai bus galima nustatyti.“ R. Valentukevičius teigia, kad pacientai, besikreipiantys į medikus, jaučiasi skolingi ir mano, kad jei sumokės, bus geriau gydomi ir pan. „Jau yra susiformavusi tokia sistema, kad jei atsilyginsiu, mano gydymo sąlygos bus geresnės“, – mintimis dalijasi VTEK pirmininkas.
R. Valentukevičius teigia, kad premijavimas bus anoniminis tam, kad medikas nei registratūroje, nei kasoje, nei kur nors kitur negalėtų patikrinti, ar jis buvo premijuotas konkretaus paciento. Tai, anot pašnekovo, būtų aktualu visiems gydytojams, dirbantiems visuomeninime sektoriuje – valstybinėse įstaigose. „Kalbant apie privačias įstaigas, deklaracijų dėl privačių interesų iš jų negauname ir neturime. Tai liestų tik dirbančiuosius visuomeninime sektoriuje“, – sako VTEK pirmininkas.
Viešosios įstaigos „Transparency International“ Lietuvos skyriaus projektų koordinatorė Gabija Lukšaitė sako, kad bandymai ieškoti naujų ir inovatyvių priemonių kyšininkavimo problemai spręsti, yra labai sveikintini. Kita vertus, priduria ji, svarbu suprasti, kad tokia priemonė mūsų sergančiai sveikatos sistemai išsyk netaps panacėja: „Iš žmonių nuomonių matome, kad ši tema nėra patogi. Gerai, kad jie kalba apie tai, jog skaidrumo norėtų daugiau.“
Kalbėdama apie anonimiškumą, pašnekovė sako, kad jis labai svarbus, nes negalima sudaryti sąlygų, kad vieno žmogaus padėka kitam taptų meškos paslauga. „Jei anonimiškumo nėra, žmogus, neatsidėkojantis medikui papildoma finansine padėka, atsiduria nepatogioje situacijoje. Būtent to ir norima išvengti šia iniciatyva“, – svarsto G. Lukšaitė.
Žinoma, sako pašnekovė, yra rizika, kad prasidės tarsi pacientų lenktynės: „Rizika yra ir tokiu atveju graži iniciatyva taptų diskredituota. Dėl to svarbu tinkamai pasiruošti ir tuomet diegti naujoves.“ Ji sako, kad įstaigos, norinčios įdiegti panašią, skaidrią padėkos sistemą, turi labai aiškiai nusistatyti ir įsivertinti savo problemas.
„Iš tyrimų matome, kad kas antras Lietuvos žmogus, apsilankęs ligoninėje, yra davęs kyšį. Tai – milžiniški skaičiai“, – pasakoja G. Lukšaitė. Visgi, teigia ji, dažnai nesuprantama, kokie yra realūs skaičiai konkrečiose gydymo įstaigose. Anot pašnekovės svarbu, kad pati gydymo įstaiga suprastų problemos mastą.
G. Lukšaitė mano, kad pasiruošimo procesas tikrai svarbus, o vienas to aspektų, apie kurį derėtų pamąstyti – aiškių sankcijų nustatymas: „Reikia pagalvoti ir numatyti, kokios sankcijos bus taikomos skaidrios tvarkos nesilaikantiems gydytojams. Nenorima, kad ši iniciatyva taptų dvigubo mokėjimo, atsidėkojimo terpe.“
