Lietuvoje veikiančio komercinio banko Panevėžio filialo valdytoja suklastojo jos atstovaujamo banko ir privačios bendrovės sudarytą kredito sutartį. Pagal šį dokumentą bankas esą suteikia bendrovei daugiau nei ketvirčio milijono eurų paskolą Europos Sąjungos (ES) projekto įgyvendinimui. Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT) šioje byloje baigė ikiteisminį tyrimą – banko filialo valdytojos byla perduota teismui.
FNTT tyrėjai nustatė, kad banko filialo valdytoja, žinodama, kad banko klientas – Panevėžyje veikianti bendrovė – siekia sudaryti sutartį ir gauti ES lėšas projekto įgyvendinimui, pagamino netikrą dokumentą – kredito sutartį. Joje nurodyta, kad bankas bendrovei suteikia veik 280 tūkst. eurų (apie 967 tūkst. litų) projektui finansuoti. Netikrą kredito sutartį banko atstovė perdavė bendrovei.
Ikiteisminio tyrimo duomenimis, banko filialo valdytoja žinojo, kad pagal banko nuostatas ji negali pasirašyti kredito sutarties be banko Paskolų komiteto ir Valdybos sprendimų. Nepaisant to, įtvirtinusi sutartyje melagingą informaciją, dokumentą realizavo – neatlygintinai perdavė bendrovei.
Pateikusi iš banko gautą, kaip vėliau paaiškėjo, netikrą ir banko informacinėse sistemose neregistruotą dokumentą, įmonė pasirašė sutartį dėl projekto įgyvendinimo su Ūkio ministerija ir Lietuvos verslo paramos agentūra. Toks finansavimo šaltinio patvirtinimo dokumentas – privalomas sudarant sutartis. Panevėžio įmonė pagal ES projektą turėjo įrengti modernias dirbtuves.
Po kurio laiko bendrovė kreipėsi į minėtą banką ir paprašė vykdyti kredito sutartį – išmokėti joje nurodytus pinigus. Tada esą ir paaiškėjo, kad kredito sutartis – suklastota. Bendrovės atstovai aiškino, kad įmonė stengėsi laiku įgyvendinti projektą, taigi skubiai teko kreiptis į kitą kredito įstaigą, neplanuotai investuoti dalį savo apyvartinių lėšų. Bendrovė dėl susidariusios situacijos patyrė nepatogumų – sutriko gamyba, vėlavo mokėti privalomas įmokas valstybinėms institucijoms, atsirado delspinigių.
Nustatyta, kad Panevėžio bendrovei padaryta žala – veik 60 tūkst. eurų. Įmonė būtent tokią sumą nurodė civiliniame ieškinyje.
Įtariamajai banko filialo valdytojai paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, o siekiant užtikrinti civilinį ieškinį apribotas buvusios banko filialo valdytojos nekilnojamasis turtas, kurio vertė – veik 14 tūkst. eurų.
Buvusiai banko darbuotojai pareikšti įtarimai dėl dokumento klastojimo, pagal Baudžiamąjį kodeksą jai gresia maksimali laisvės bausmė – iki 6 metų nelaisvės.
Ikiteisminį tyrimą šioje byloje organizavo ir jam vadovavo Vilniaus apygardos prokuratūra.