Išgelbėti ir išslaugyti ruoniukai Kalėdas sutiko Baltijos jūroje

Autoriusjp
Fotoorganizatorių
Išgelbėti ir išslaugyti ruoniukai Kalėdas sutiko Baltijos jūroje.

Visų „Lidl“ pirkėjų, prisidedančių prie akcijos „Duok ruoniukui penkis“, dėka išgelbėti ir pagydyti ruoniukai Kalėdas sutiko ten, kur jiems ir vieta – Baltijos jūroje. Iniciatyvos metu surinkti pinigai aukojami Lietuvos jūrų muziejaus Baltijos jūrų gyvūnų reabilitacijos centrui, kuriame nusilpę ruoniukai slaugomi ir ruošiami gyvenimui laisvėje. Visgi, biologai nerimauja – sužeistų jauniklių skaičius kasmet vis auga, tad mūsų visų pagalba – kaip niekad reikalinga.

„Lidl Lietuva“ korporatyvinių reikalų ir komunikacijos vadovo Antano Bubnelio teigimu, iniciatyvos metu jau suaukota suma siekia beveik 143 tūkst. eurų, kuri prisideda prie ruoniuku slaugymo Baltijos jūros žinduolių reabilitacijos centre. Per dvejus ,,Lidl Lietuva“ bei Lietuvos jūrų muziejaus partnerystės metus reabilituota ir į Baltijos jūrą paleista 37 ruoniukai, o 18 jų elgesys jūroje stebimas specialiais siųstuvais.

„Pagal siųstuvų duomenis matome, kad šiemet reabilitacijos centre išslaugyti ir į jūrą paleisti ruoniukai šiuo metu yra plačiai pasiskirstę po Baltijos jūrą – medžioja žuvies išteklius ir taip bando išlikti gamtoje. Nors per Kalėdas visi norime susitikti su Kalėdų seneliu, visgi, nė vienas ruoniukas nebandė pasiekti Suomijos krantų ir dažniau juda pietinėje ir vakarinėje Baltijos jūros dalyje, tad turbūt Laplandija jiems nėra labai aktuali“, – sako Lietuvos jūrų muziejaus Vyriausioji biologė Laura Lupeikaitė.

Dėl klimato kaitos ir Baltijoje mažėjančio žuvies kiekio, nusilpusių ir sužeistų mažylių skaičius kasmet vis didėja. Daugiausia išsekusių ruoniukų prie Lietuvos krantų randama pavasarį. Dėl šios priežasties parama reabilitacijos centrui itin reikalinga.

Situacija kasmet vis sunkėja

Ruoniai yra itin svarbi Baltijos jūros ekosistemos dalis – jie atsakingi už mitybos grandinių pusiausvyros palaikymą bei aprūpina maistinėmis medžiagomis kitus smulkesnius jūros gyvūnus. Todėl jų išsaugojimas itin svarbus visai Baltijos jūros ekosistemai.

Išgelbėti ir išslaugyti ruoniukai Kalėdas sutiko Baltijos jūroje.

Deja, per pastaruosius dešimtmečius fiksuojamas spartus pilkųjų ruonių nykimas. Pasak L. Lupeikaitės, tokiai situacijai didžiausią įtaką daro sparčiai kintantis klimatas.

„Dėl globalinio atšilimo jūroje nebėra ledo ir ruonės priverstos atsivesti jauniklius dar žmogaus neurbanizuotose salelėse. Susidaro didelės mažylių koncentracijos, kyla konfliktai, epidemijos bei jauniklių neprimaitinimas. Nuo kovo vidurio iki gegužės pradžios ruonės pradeda palikti savo mažylius, tačiau silpniausi ruoniukai iš žmogaus nepaliestų salelių srovių atnešami iki mūsų pakrančių“, – teigia L. Lupeikaitė.

Ji priduria, kad prie ruoniukų išnykimo prisideda ir žmogaus veikla: „Žuvis – pagrindinis maistas, kuriuo minta ruoniukai. Deja, dėl žmogaus veiklos Baltijos jūroje išnaikinta daugiau nei 80 proc. žuvų resursų. Dėl šios priežasties ruoniams nebeužtenka maisto užsiauginti storo riebalinio sluoksnio ir motinos nebegali savo pienu išmaitinti mažylių“.

Ruoniukų paruošimas laisvei – kupinas iššūkių

Baltijos jūroje, šalia Lietuvos krantų randami ruoniukai sveria vos 10-14 kg, o Baltijos jūros gyvūnų reabilitacijos centro darbuotojai juos gydo, išslaugo, kol mažyliai pasiekia 40 kg svorį ir yra paleidžiami atgal į laisvę.

„Ruoniukai pas mus atkeliauja labai nusilpę, merdintys, netekę daug skysčių. Todėl mūsų pagrindinis iššūkis – juos ištraukti iš mirties nagų. Beveik visi ruoniukai būna užsikrėtę ruonių vėjaraupiais arba herpesu, deja, šios ligos pastebimos ne iš karto, o tuomet, kai jau būna pažeisti kiti svarbūs organai – kepenys bei inkstai“, – teigia vyriausioji biologė.

„Lidl Lietuva“ iniciatyvos „Duok ruoniukui penkis“ metu surinkti pinigai neabejotinai prisideda prie ruoniukų atstatymo. Anot L. Lupeikaitės, didžiausia paramos dalis atitinka mažylių maitinimui bei gydymui.

„Pirmiausia išsekusį mažylį pradedame maitinti įvairių mineralų prisotintu skysčiu, kai galime pastebėti minimalų atsistatymą, kas 3 valandas jauniklius maitiname žuvies jogurtu ir gydome jo atsineštas ligas. Visiems gyvūnams skiriame antibiotikus, kad neišsivystytų bakterinis susirgimas“, – tvirtina biologė.

Išgelbėti ir išslaugyti ruoniukai Kalėdas sutiko Baltijos jūroje.

Prisidėti galime kiekvienas

Siekiant išsaugoti ruoniukų populiaciją, itin svarbios kiekvieno mūsų pastangos. Anot L. Lupeikaitės, tai padaryti galime keičiant savo kasdienius įpročius.

„Jau dabar matome, kad žiemos daug šiltesnės nei anksčiau, tai reiškia, kad ruonės jauniklius veda ne ant ledo, todėl mažyliams kyla grėsmė būti sužalotiems kitų laukinių gyvūnų ar žmonių. Taip pat, žuvies situacija Baltijos jūroje – kritiška, todėl svarbu, kad parduotuvėje rinktumėmės tvaresnę žuvį. Taip prisidėsime prie žvejybos mažinimo ir leisime Baltijos jūrai atsigauti“, – pasakoja L. Lupeikaitė.

Sužeistiems ruoniukams išgyti ir sustiprėti galima padėti finansiškai, prisidedant prie „Lidl Lietuva“ iniciatyvos „Duok ruoniukui penkis“. Kiekvieną kartą, kai pirkėjas „Lidl“ prekybos tinkle įsigyja specialų daugkartinį pirkinių maišelį „Duok ruoniukui penkis“, 0,05 euro skiriama Lietuvos jūrų muziejaus vykdomai Baltijos jūrų gyvūnų reabilitacijos veiklai.

Suaukoti pinigai skiriami visapusiškam nusilpusių ruoniukų atstatymui – maitinimui ir gydymui bei specialiems siųstuvams, kurie padeda matyti mažylių elgseną ir lokaciją jau paleidus į jūrą.


Palikti komentarą

* JP.lt už komentarų turinį neatsako. Už komentarus atsako juos paskelbę skaitytojai. JP.lt pasilieka teisę šalinti necenzūrinius, nekultūringus ir neetiškus skaitytojų komentarus, kaip ir tuos, kuriais skatinama visuomenės grupių nesantaika, šmeižiami ar įžeidinėjami žmonės, o duomenis apie tai Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka perduoti teisėsaugos institucijoms. JP.lt skatina komentuoti atsakingai ir gerbti kitų skaitytojų nuomonę.

PANAŠŪS STRAIPSNIAI

Vyriausybinė komisija pritarė planui, kaip reaguoti į diversijas Baltijos jūroje

JP Redakcija

VSD vadovas: nėra informacijos, jog Baltijos jūroje kabeliai būtų pažeidžiami tyčia

JP Redakcija

G. Paluckas: siekiant užtikrinti jūros kabelių apsaugą, Lietuvai reikia iki 34 mln. eurų

JP Redakcija

Naujausi straipsniai

Šioje svetainėje naudojami slapukai (angl. cookies). Sutikdami paspauskite mygtuką „Sutinku“ arba naršykite toliau. Sutikti Skaityti daugiau

WordPress Ads