Praėjusių metų gruodį savaitraščio „Tėvynė“ redakcija tradiciškai skelbė kalėdinės 2024-ųjų metų prenumeratos akciją. Įsigiję prenumeratą visiems metams, skaitytojai dalyvavo konkurse. Šiemet laimė nusišypsojo Dianai Šlekytei iš Katinų kaimo, kuriai atiteko kelionė dviem asmenims su kelionių organizatoriumi „Autrega“, bei Genovaitei Malinauskienei iš Miežiškių, kuri laimėjo karšto oro gruzdintuvę iš rėmėjų Varle.lt.
Per laikraštį užsimezga ryšys
Kelionių organizatoriaus „Autrega“ įsteigto prizo – kelionės į Jelgavos ledo skulptūrų festivalį, į „Tėvynės“ redakciją atvyko laimėtojos Dianos Šlekytės sesuo Sigita. Seserys „Tėvynės“ laikraštį kasmet užsako Katinų kaime gyvenančiam tėčiui Vytautui Šlekiui.
„Nors užsakome laikraštį tėčiui, skaitom jį kartu ir mes. Labai gera „Tėvynę“ laikyti rankose. Tai įdomus laikraštis, smalsu kaskart sužinoti apie rajono žmones, jų pomėgius, veiklas ne iš kompiuterio ar telefono, bet iš laikraščio, kurį kaip knygą galima paimti rankas“, – kalbėjo Sigita.
Mergina šypsosi ir priduria sakydama, kad tėtis yra iš tų žmonių, kuriam gali neduodi pavalgyti, tik leisk pašnekėti.
„Būna, jis jau nuo pačio ryto skambina ir sako, žiūrėk, skaičiau laikraštį – tas ir tas šiandien švenčia vardadienį, žiūrėk, mačiau laikraštyje – šiandien tokia ar tokia diena. Paskambina ir praneša, kad skaitė mano horoskopą, žinok – labai geras. Taip per laikraštį ir užsimezga ryšys. Gera matyti, kaip tėtis džiaugiasi, kaip jis šypsosi, kaip domisi įvykiais, pasakoja ir diskutuoja“, – sako Sigita.

Senelių palikimas
Smagu ir tai, kad Sigita į redakciją atsinešė kelis senus „Tėvynės“ laikraščius. Tai – išsaugotas senelių palikimas, kuris rodo, kad laikraščio istorija Šlekių namuose vystosi nuo labai senų laikų.
„Pamenu, tada laikraštis būdavo įdomiausia atrakcija. Visi jį skaitydavo ir ne tik. Seneliai ir tėtis laikraščius kaupė stalčiuose. Jie išsaugojo apie mūsų šeimą rašytus straipsnius. 1987 metais korespondentas rašė apie mano mamą ir močiutę. 1994 metais rašoma, kad Katinų kaime atsidarė mokykla. Nuotraukoje mano sesuo Diana, kuri tada buvo pirmokė“, – vartydama senus lapus pasakojo Sigita.
Ir pridūrė: „Laikraščiai nebegražūs, bet tas likęs kvapas mane labai žavi. Kartu jaučiu ir nostalgiją, ir džiaugsmą, kad laikraštis neišnyko ir liko mūsų gyvenime. Jį skaitė seneliai, tėtis, o dabar ir mes. Su sese viliamės tradiciją tęsti ir toliau, galbūt ją perduoti ir savo vaikams.“

Artima draugystė
Laikraštis „Tėvynė“ nėra svetimas ir ilgametei skaitytojai Genovaitei Malinauskienei iš Miežiškių, kuri laimėjo rėmėjų Varle.lt įsteigtą prizą – karšto oro gruzdintuvę. Jo atsiimti į reakciją atvyko Genovaitės dukra Rima.
„Mama labai džiaugiasi laimėtu prizu. Turėjom tokią nuojautą, kad gali pasisekti, ir prašau – rankose laikau dovaną“, – šypsojosi Rima, rodydama „liuks“ ženklą.
„Atsimenu, „Tėvynę“ skaitydavom dar nuo tėtės laikų, nuo mano vaikystės. O mama daug metų pati dirbo pašte. Ir mes visi, broliai ir seserys, nešiojome laikraščius, ir amžinatilsį tėtė, net ir anūkai. O mamos sesuo Ona Striškienė rašo straipsnelius į „Tėvynės“ laikraštį. Taigi augame kartu su „Tėvyne“, – džiaugėsi prizo atsiimti atėjusi Rima.
O mes dėkojame visiems prenumeratoriams. Esame dėl Jūsų, rašome Jums ir apie Jus, tad linkime malonių atradimų kiekvieno penktadienio „Tėvynėje“.
