Verslininkai įmonės direktorius ir administracijos vadovas kaltinami apgaule gavę 152 tūkst. eurų darbo užmokesčio subsidiją iš Užimtumo tarnybos.
Kaip pranešė Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT), įmonės direktorius kartu su administracijos vadovu, siekdami gauti subsidiją, galėjo susitarti ir tyčia suklastoti dokumentus apie tariamai įmonėje paskelbtas prastovas.
Šie, įtariama, suklastoti dokumentai buvo pateikti Užimtumo tarnybos specialistams, kurie priėmė sprendimą išmokėti beveik 152 tūkst. eurų darbo užmokesčio subsidiją už 2020 metų gegužės-lapkričio mėnesius, nors įmonėje prastovos paskelbtos nebuvo, o valstybės biudžetas patyrė didelę žalą.
Anot tarnybos, bendrovės direktorius taip pat įtariamas apgaulingai tvarkęs įmonės finansinę apskaitą ir pasisavinęs bendrovės lėšas. Įtariama, kad jis savo parašu patvirtino 99 kasos išlaidų orderius apie tariamai 85 darbuotojams grynaisiais pinigais išmokėtą darbo užmokestį, kurio bendra suma siekė daugiau nei 46 tūkst. eurų.
Pasak FNTT, nieko nežinodama apie galimai vykdomą nusikalstamą veiką, buhalterė šiuos dokumentus pasirašė ir įtraukė į įmonės finansinę apskaitą. Pareigūnai įtaria, kad darbo užmokestis darbuotojams nebuvo išmokėtas, o pinigus iš įmonės kasos direktorius galėjo pasisavinti.
Atlikus ikiteisminį tyrimą bendrovės direktorius kaltinamas dėl apgaulingo finansinės apskaitos tvarkymo, didelės vertės svetimo turto pasisavinimo, kreditinio sukčiavimo ir dokumentų klastojimo, kai dėl to galėjo būti padaryta didelė žala. Kaltinimų dėl kreditinio sukčiavimo ir dokumentų klastojimo sulaukė ir bendrovės administracijos vadovas.
Ikiteisminį tyrimą organizavęs Kauno apygardos prokuratūros prokuroras surašė kaltinamąjį aktą ir bylą perdavė teismui.
Už kreditinį sukčiavimą, kai apgaule gaunama tikslinė parama ar subsidija, griežčiausia galima bausmė yra laisvės atėmimas iki šešerių metų. Už didelės vertės svetimo turto pasisavinimą griežčiausia gresianti bausmė – laisvės atėmimas iki šešerių metų.
Tokia pati bausmė numatyta ir už dokumentų suklastojimą ar disponavimą suklastotu dokumentu. Už apgaulingai tvarkytą įmonės finansinę apskaitą galima griežčiausia bausmė – laisvės atėmimas iki ketverių metų.
